Marijampolės savivaldybės Ąžuolyno kaimo ūkininkas Rolandas Storpirštis jau daugelį metų žinomas kaip gyvulių augintojas. Jo ūkyje bliauna avys, ganosi galvijai. Ūkininkas sėja ir javus, bet tik tiek, kad pakaktų pašerti ūkio bandą. R. Storpirščio auginti žieminiai kviečiai šiemet kaip niekada dosniai užderėjo. Perteklių ūkininkas pirmą kartą per savo ūkininkavimo karjerą nusprendė parduoti supirkėjams. Deja, ketinimas papildyti ūkio sąskaitą virto fiasko.
Rolando grūdus įsigijusi bendrovė „Linas Agro“ įvertino juos kaip pašarinius, pritaikė nuoskaitą už priemaišas, maža to, po kurio laiko ūkininkas dar sulaukė sąskaitos už grūdų džiovinimą. „Nejaugi dar būsiu paprašytas susimokėti už duonos, kurios gamybai galimai buvo naudoti mano grūdai, kepimą?“, – pasipiktinęs ironizavo ūkininkas.
Mainai be naudos
R. Storpirštis pripažįsta, kad, jei būtų žinojęs, į tokią avantiūrą su grūdų supirkėjais nebūtų leidęsis. Mintis perteklių parduoti ne turguje, o vežti į grūdų supirkimo punktą, kilo, kaip sakoma, iš išskaičiavimo. Ūkininkas pasakoja, kad jau keletą metų trąšas ir įvairius augalų apsaugos produktus įsigyja iš minėtos bendrovės. Užuot atsilyginęs pinigais, kaip įprastai, pagalvojo, kad galima įvykdyti barterinius mainus. „Iš didesnių ūkininkų patirties žinau, jog daug kas taip elgiasi.
Supirkėjams pristato grūdus, o kažkokią dalį atlygio atsiima ne pinigais, bet įmonės produkcija. Galvojau, bus labai patogu. Aš jiems grūdus, jie man – trąšas. Nereikės sukti galvos, kaip surinkti reikalingą pinigų sumą atsiskaitymui, pilstyti grūdus į maišus ir pardavinėti mažais kiekiais“, – apsisprendimą paaiškino R. Storpirštis.
Pardavė grūdus, bet liko skolingas
Į „Linas Agro“ Grūdų centrą, Jungėnų elevatorių, Ąžuolyno kaimo ūkininkas pristatė apie 14 tonų grūdų. Krovinį priėmusi darbuotoja paėmė mėginį, įvertino grūdų klasę. Paaiškėjo, kad ji tik ketvirta. „Grūdams trūko masės, todėl klasė buvo nustatyta žema. Kokybės nustatymo metu grūduose buvo aptikta priemaišų – pašalinių kultūrų, kurios taip pat nusmukdė kokybę.
Susumavus rezultatus, buvau informuotas, jog mano žieminių kviečių tona verta maždaug 139 eurų“, – apmaudo neslėpė ūkininkas. R. Storpirštis pripažino, kad iš karto po to dar bandė reikšti pasipiktinimą grūdus priėmusiai darbuotojai, tačiau atsakymo, kodėl grūdai pateko į ketvirtą, o ne, tarkime, į trečią ar antrą kokybės kategoriją, konkretaus atsakymo negavo. „Nieko kito neliko – tik susitaikyti su faktu.
Apmaudas ir nusivylimas po kurio laiko atslūgo, tačiau, gavęs bendrovės pranešimą su sąskaita už grūdų džiovinimą, tiesiog įtūžau. Iš pradžių pagalvojau, kad tai – nesusipratimas. Juk neužsakiau tokios paslaugos. Pradėjęs domėtis sužinojau, kad, pasirodo, viskas teisinga. Aš iš tiesų turiu sumokėti už grūdų, kurie man nebepriklauso, džiovinimą“, – nuostabos ir pykčio neslėpė ūkininkas.
Emocijoms atslūgus R. Storpirštis pagalvojo, gal tai išeis į naudą. Išdžiovinus grūdus pagerės jų kokybė, vadinasi, pasikeis ir įkainis. „Galvojau, puiku, gausiu daugiau pinigų už pristatytus grūdus. Jei jų kokybė pagerėjo už mano pinigus, būtų logiška, kad, sukurta nauda turėtų atitekti man. Nieko panašaus. Supirkėjas paaiškino, kad niekas man nepriklauso – tik ta pati neapmokėta sąskaita už grūdų džiovinimą“, – kalbėjo pašnekovas ir ironizuodamas pridūrė, kad galbūt dar sulauks sąskaitos už grūdų transportavimą, miltų malimą ir bandelių kepimą. „Kai parduodi daiktą, gauni už jį atlygį, jis tau nebepriklauso – kodėl tuomet turiu mokėti už tai, ką įsigijusi pusė su juo daro? Nesuprantu tokios logikos“, – stebėjosi ūkininkas.
Sąlygos visiems vienodos
UAB „Linas Agro“ komunikacijos vadovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė paprašyta pakomentuoti R. Storpirščio situaciją paaiškino, kad konkrečių sutartinių santykių su klientais bendrovė komentuoti negali.
Visiems klientams, pristatantiems grūdus supirkimui į „Linas Agro“ elevatorius, taikomos vienodos sąlygos ir taisyklės. Grūdų supirkimas elevatoriuose jau daugelį metų vykdomas vadovaujantis Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintais LST (Lietuvos standartas) grūdų kokybės standartais.
Šiuose standartuose nustatyta bazinė grūdų kokybė, kurios turi laikytis grūdų pardavėjai: grūdų drėgmė negali viršyti 14 proc., šiukšlių priemaišų kiekis – ne daugiau kaip 1 proc. Bazinę kokybę, vadovaujantis LST standartais, privalo užtikrinti grūdų pardavėjas. Jei pristatomi grūdai neatitinka nustatytų ribų, pardavėjas dengia jų džiovinimo ar valymo sąnaudas, – atkreipė dėmesį „Linas Agro“ komunikacijos specialistė.
– Supirkimo metu grūdų kokybė įvertinama pagal mažiausią atitikimo ribą, nustatytą LST standarte, todėl visiems grūdų pardavėjams taikomos vienodos ir objektyvios sąlygos“, – teigė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.