Neseniai pasirodė Kazlų Rūdoje gyvenančios Gražinos Ruseckaitės-Kalvaitienės prozos, poezijos ir fotografijų knyga „Tėviškės aidai“, skiriama jos tėvelių Marcelės Andriušytės-Ruseckienės ir Motiejaus Rusecko atminimui. Knyga Marijampolės leidykloje „Idėja plius“ išleista labai mažu tiražu, nes ji skirta tik artimiesiems, giminėms, klasės ir kurso draugams, bičiuliams kūrėjams. Puikiomis nuotraukomis iliustruotus „Tėviškės aidus“ galima bus pavartyti ir Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje.
G. Ruseckaitę-Kalvaitienę prieš dešimtmetį pažinojome kaip kruopščią tautodailininkę, parodų dalyvę, riešinių, raštuotų pirštinių mezgėją, delmonų, suvenyrų kūrėją, pagalvių įsiuvų, rankšluosčių galų nėrėją. Jos tautinėmis tradicijomis kurti pagalvių įsiuvai, rankšluosčių nėriniai buvo įvertinti, Gražina pripažinta geriausia Marijampolės apskrities tautodailės meistre, apdovanota parodos-konkurso „Aukso vainikas“ I vietos diplomu.
Vėliau sužinojome, kad ji yra ir talentinga fotografė, nes mėgsta ne telefonu daromas nuotraukas, o fotografuoja kokybišku fotoaparatu. O kai pakvietė į savo kiemą, natūralistinį gėlių darželį, siela ėmė džiaugtis nuo įvairiaspalvių augalų įvairovės ir grožio. Pasak kūrėjos, jos darželiuose gėlės turi žydėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Dar vėliau sužinojome, kad Gražina pradėjo tapyti gėles, rašyti prozą, eiliuoti… Taip jau nutinka, kad vieniems žmonėms Kūrėjas visus talentus suteikia, o kiti tik elgetomis per savo gyvenimą keliauja. O gal Dievas visus apdovanoja, tik ne visi tas dovanas priima?
Taip mąstydama apie Gražiną ir jos pirmąją knygą pagalvojau, kad šią knygą reikia pristatyti skaitytojams. Prozos kūriniai – trumpi apsakymai – buvo spausdinami ir „Suvalkietyje“. G. Ruseckaitė-Kalvaitienė, kaip ir Šv. Pranciškus, turi ypatingą santykį su visa kūrinija, nes yra jautrios sielos žmogus. Todėl negali nefotografuoti, nerašyti, nekurti, neauginti gėlių, žiemą nesirūpinti paukšteliais, neprisiminti savo gimtojo Pakeklio kaimo, ten gyvenusių žmonių, kaimynų. Anksčiau šis kaimas priklausė Kazlų Rūdos rajonui (dabar tai Prienų rajonas), o iš to ankstesnio gyvenimo, deja, beliko tik prisiminimai.
Pakeklio kaimo žmonės tikriausiai ir keliautų užmarštin, jei ne Gražina, apie jų gyvenimą papasakojusi savo knygos puslapiuose („Anupro istorija“, „Rugilė“, „Alesiaus vakaras“, „Alius“…). Apsakymuose minimi ir visi metų laikai („Pavasaris beldžiasi“, „Pavasario spalvos“, „Eina vasara, eina“, „Lapkričio etiudai“, „Žiemos pasaka“). Knygos viršelyje – plačiašakis Pakeklio kaimo ąžuolas.
Jis labai brangus kūrėjai: „Ąžuolas kūpsojo laukų viduryje, iš tolo panašus į tamsiai žalią debesį. Nebus galingo ąžuolo, nes ten ruošiasi tiesti geležinkelio bėgius. Paniekintos bus tos rankos ir buldozeriai, kurie vers šį medį. Liks nuskriaustas laukas ir kaimas. Kiekvienam žmogui tenka pamatyti tokių, kurie važinėja po gyvenimus ne tik medžius raudami. Jie pravažiuoja ir per žmonių širdis, nemylėdami žemės ir medžių. Brangus mano vaikystės ąžuolas nesaugos kaimo nuo negandų ir nelaimių…“ („Ąžuolas“, 57 psl.).
Jautri siela pastebi ir paukščius – kėkštus, kieliukes, strazdus, vanagus, zylutes… Sakykite, o kam pavyksta nufotografuoti baikščiąsias gerves? Gražinai pavyko užfiksuoti nuotraukose ir jų skrydį, ir ramų poilsį pievoje. Ir nustebusi stirna žiūrėjo į fotoaparato objektyvą lyg žinodama, kad ja domisi geras žmogus. O tos pavasario, vasaros, rudens gėlės, medžiai ir voratinkliai lyg perlai, apsunkinti rasos lašelių – visa tai G. Ruseckaitės-Kalvaitienės nuotraukose.
Antroje knygos dalyje spausdinami verlibru (baltosiomis eilėmis) parašyti eilėraščiai, ketureiliai: „Trimituos gervės pamiškiais, / Skris jų aidas laukais. / Ištiesiau ranką rugsėjui, / Ateinančiam žingsniais plačiais…“
…Svajojo Gražina apie nedidelę, 100 puslapių knygelę su savo nuotraukomis, proza ir poezija, o išėjo solidus 165 puslapių albumas su spalvotomis fotografijomis. Džiaugiasi kūrėjos darbštumu ir talentu Kazlų Rūdos miesto šviesuoliai, „Girių versmės“ klubo literatai. Tai paskatina kurti, nesustoti…
Vitalija KAVALIŪNAITĖ-FILIPOVA
Komentarai nepriimami.