Šiais Justino Marcinkevičiaus eilėraščio, skirto pašlovinti lietuvių mylimam medžiui, žodžiais žurnalistė Daiva Červokienė atsisveikina su knygos „Liepos motinėlės“ skaitytojais. Ko tiek daug galima papasakoti apie liepą, kad tam reikėtų visos knygos – visi juk žino medų ir arbatą? Tiems, kurie gal nusiteikę skeptiškai, reikia pasakyti, kad tikrai daug gali pasakyti tas, kas metų metais domisi gamta, liaudies medicina, etnokultūra, senaisiais papročiais… Tokia yra šios knygos autorė Daiva Červokienė, besidominti giluminiais dalykais, apie juos rašanti ne tik straipsnius, bet ir išleidusi ne vieną knygą, tarp jų ir itin populiarią „Kaip gydo medžiai“.
Pratarmėje autorė rašo: „Knygelės tikslas – skatinti žmones geriau pažinti medžius, suvokti žmogaus, medžio ir gamtos sąsajas, jų poveikį sveikatai ir vidinei darnai, o prireikus – pasinaudoti jų teikiamomis dovanomis. Siekdama, kad leidinys duotų ir naudingų patarimų, pateikiau gerai žinomų šalies žolininkų pasakojimus, kam jie dažniausiai naudoja liepų vaistinę žaliavą.“ Patirtimi dalijasi Jadvyga Balvočiūtė, Gražina Gaidienė, Danutė Kunčienė, Marius Lasinskas, Danguolė ir Juozas Vasiliauskai bei kiti.
Autorė taip pat remiasi Eugenijos Šimkūnaitės, kurios paskaitų klausėsi, į jos darbus gilinosi, pastebėjimais. Šiaip jau linkusi augalų gydomąsias savybes vertinti atsargiai, apie liepos galybes E. Šimkūnaitė rašė taip: „Vien lapuose trys: nuo sumenkimo, vidurių, odos bėdų. (…) Žiedų galybė: nuo krūtinės sunkumo, kaulų laužymo, dieglių, sumenkimo, valgio nepriėmimo, pykinimo, spuogų ir dedervinių. Tiek jų (galybių) žiedų arbatoje. Antroji žiedų galybė – kvapas: nuo rūpesčių, sunkumų, stresų ir susigraužimų. O galybių galybė – medaus saldumas.“ Na, pastarąją žinome ir esame išmėginę turbūt labiausiai.
Tačiau naudingas ne tik medus (beje, itin medingai liepos žydi kas kelintus, o kai kas teigia – tik kas dešimt metų, tad nesitikėkime kasmet aptikti vien „liepų“ medaus, nes nektarą bitės renka iš visų tuomet žydinčių augalų) ar liepžiedžiai. Ne vienas šios srities specialistų pabrėžia daug didesnę liepos naudą. Liepų žiedų arbatą, pamaišius su kitomis vaistažolėmis, rekomenduojama gerti tik jaučiant ligą ar susirgus, o štai lapai tiks bet kada, jaunų galima dėti ir į salotas, ir į sriubas ar žaliuosius kokteilius – pavasarį jie itin naudingi. Siūloma ir tiesiog suvalgyti saujelę pumpurų ar jaunų lapelių. E. Šimkūnaitė yra rašiusi, kad anksčiau liepų lapienė ar lapų košė būdavo dažnas patiekalas – ir nebūtinai badmečiu, o žinant naudą…
D. Červokienė knygos gale pateikia nemažai mišinių su liepžiedžiais bei lapais receptų: ne tik nuo peršalimo, gripo, bet ir imunitetui stiprinti, emocinei pusiausvyrai palaikyti ir ramiam miegui, kraujo spaudimui mažinti, taip pat varginant brandaus amžiaus negalavimams. Ir, žinoma, grožiui – liepa nuo seno siejama su moteriškumu, motinyste ir grožiu…
Skaitytojai veikiausiai pirmiausia ir ims nagrinėti šią leidyklos „Petro ofsetas“ išleistos knygos dalį, tačiau joje galima rasti daugybę įdomios ir vertingos informacijos apie Lietuvoje augančias liepas, apie su jomis susijusias legendas (o gal – tikras istorijas?), apie medžius, kurie tapo švenčių, susibūrimų vietomis (kaip ir išskirtiniai ąžuolai, įkūnijantys vyriškąjį pradą). Pas mus daug įdomių, vertų aplankyti medžių: netoli Marijampolės, buvusio Javaravo dvaro teritorijoje, auga Meškėnų liepa, turinti bene 300 metų, ji buvo teikta Metų medžio rinkimams, apie ją pasakojamos legendos. Ar žinojote? O štai Gižų herbe – liepa, taip pat neatsitiktinai pavaizduota, Gižai net vadinami liepų kaimu…
Visko apie šį gausiai iliustruotą, informatyvų, 160 puslapių leidinį ir nepapasakosi: jį turint galima vartyti, gėrėtis nuotraukomis bei mielais tekstais – ir gal pačiam pabandyti paieškoti ramybės ar įkvėpimo prisiglaudus prie liepos…
Knygą „Liepos motinėlės“ įsigyti pigiau galima „Suvalkiečio“ redakcijos knygynėlyje. Jos kaina – 14 Eur.
Lina VOLUNGYTĖ
Komentarai nepriimami.