Į „Suvalkiečio“ redakciją kreipėsi marijampolietė Jurgita Spūdienė. Pasak moters, vandens stygiaus problema Patilčių kaimo (Marijampolės sav.) kapinėse ją galutinai išvedė iš kantrybės. Teritorijoje yra vandens šulinys, tačiau jis nuolat tuščias. „Prižiūriu kelias kapavietes, vasarą, kai karšta, vandenį vežuosi dešimtimis litrų. Sunku, nepatogu, vargina“, – pripažino moteris ir teigė norinti viešai paklausti, ar neįmanoma kaip nors išspręsti šio klausimo? „Tai – amžiaus problema. Pavasarį, po žiemos, vandens kažkiek šulinyje dar būna, o vėliau – nė lašo“, – akcentavo „Suvalkiečio“ skaitytoja.
Vandens Patilčių kaimo kapinių šulinyje galima pasisemti tik pavasarį. Kitu metų laiku jis būna tuščias. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Vandens gabenimas į kapines tapo įpročiu
J. Spūdienė pasakojo, kad skirtingai nei kitose kapinėse centralizuotai tiekiamo vandens Patilčių kapinėse niekada nebuvo. Jurgita pamena, kaip dar būdama vaikas su tėvais pasisemti vandens keliaudavo į kitoje kelio pusėje, prie Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios, esančią kūdrą. Pasak jos, šulinys kapinių teritorijoje atsirado vėliau. „Kurį laiką jame vandens būdavo, tačiau po to, kai buvo atlikti kūdros drenažo tvarkymo darbai, išseko ir kūdra, ir šulinys“, – prisiminė pašnekovė. Jos teigimu, nuo tada vandens kapų šulinyje būna tik kurį laiką po žiemos. „Prieš Motinos dieną, kuomet lankytojai masiškai kapinėse pradeda sodinti gėles, vanduo išsenka akimirksniu. Vietiniai, kurie gyvena netoliese, vandens atsiveža – jiems gal tai nėra didelė problema. Mane, atvykstančią iš miesto ir prižiūrinčią kelias kapavietes, tai vargina“, – pripažino pašnekovė. Moteris pasakojo, kad kelionę į kapus visada turi atsakingai planuoti, nes reikia ne tik gėlėmis, bet ir dideliu kiekiu vandens pasirūpinti. „Turiu įsigijusi vandens talpas, kurios atitinka automobilio bagažinės dydį. Kiekvieną kartą gabenuosi apie 30 litrų vandens, bet ir jo ne visada pakanka sočiai palaistyti augalus, – pasakojo J. Spūdienė ir pripažino nerimaujanti, kiek ilgai pajėgs tai daryti. – Ateis tokia diena, kai aš tiesiog nepakelsiu tų talpų – ką tuomet reikės daryti, nežinau“. Pasak moters, ji tokia – ne viena. Kapinės – veikiančios, ne apleistos ar pamirštos. Jose nuolat laidojami žmonės, pašnekovė dažnai sutinka kapavietes lankančius žmonės. „Su nepatogumais susiduriu ne aš viena. Matau, kaip ir vyresnio amžiaus žmonės atvyksta su plastikinėmis vandens talpomis. Tiesiog visi priprato, kad taip yra ir net nesusimąsto, kad gali būti kitaip. Bet galbūt gali?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Plastikinės talpos – būtinas Patilčių kaimo kapinių lankytojų atributas.
Seniūnija ir bendruomenė ieško išeičių
Moteris pasakojo bandžiusi spręsti problemą. Kreipėsi į Marijampolės savivaldybės Patašinės seniūnijos seniūną Juozą Milių. Jis problemą suprato ir nedelsiant pasirūpino, kad šulinys būtų papildytas vandeniu. Pasak J. Spūdienės, jai tuo pasidžiaugti neteko – vandens per parą šulinyje neliko. „Vanduo šulinyje nesilaiko. Jei laikytųsi, ko gero, natūraliai pasipildytų. Džiaugiuosi, kad seniūnas atsižvelgė į problemą, bet toks sprendimo būdas – netinkamas. Gal išeitis galėtų būti vandens talpa, kuri periodiškai būtų papildoma“, – siūlė J. Spūdienė.
Gyventojų patogumui, Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu Patilčių kaimo kapinių teritorijoje bus pastatyta vandens talpa.
Seniūnas J. Milius „Suvalkiečio“ korespondentei pasakojo, kad į Patilčių kapinių šulinį UAB „Sūduvos vandenys“ iš tiesų atgabeno ir supylė 20 kubinių metrų vandens. „Šulinys buvo sklidinas, bet sekančią dieną išseko. Galime nors ir kasdien pilti ten vandenį – kaip į bedugnę“, – aiškino Patašinės seniūnijos seniūnas. Paklaustas, ar svarstytina galimybė, kad prie kapinių būtų pastatyta vandens talpa, J. Milius sakė dvejojantis dėl tokio varianto. „Prasideda šalnos, tikėtina, kad vanduo užšals, dėl to gali sutrūkti ir talpa, ir čiaupas – tada vanduo ims bėgti, o įranga bus pažeista“, – paaiškino seniūnas. Kita vertus, jis pripažino, kad tai – vienintelis įmanomas būdas bėdai spręsti. „Su bendrove „Sūduvos vandenys“ sutarėme, kad spalio 22–lapkričio 3 dienomis prie Patilčių kapinių stovės talpa su vandeniu. Bus pasirūpinta, kad šiuo laikotarpiu vandens joje netrūktų“, – aiškino seniūnas. Pasak jo, pavasarį bus svarstomi kiti vandens stygiaus Patilčių kapinėse sprendimo būdai. „Kai tik į mane kreipėsi ponia Jurgita, nuolat galvoju, ką galima padaryti. Atvesti centralizuotai tiekiamo vandens atšaką nėra iš kur. Artimiausia trasa – Igliškėlių gyvenvietėje. Nutiesti tokio ilgio atkarpą būtų be galo brangu. Išeitis – gręžinys, tačiau jį iškasti kainuotų apie 7 tūkst. Eur – irgi daug. Be to, elektros aplink nėra – reikėtų atvesti nuo bažnyčios, esančios kitoje kelio pusėje“, – sunkinančias aplinkybes vardijo J. Milius. Pavasarį, jei nieko kito nebus sugalvota, vėl bus tariamasi dėl vandens talpos atvežimo, kurioje būtų užtikrinamas nuolatinis vandens kiekis.
Vandens trūkumo problema Patilčių kapinėse žinoma ir Igliškėlių bendruomenei. Jos pirmininkė Genovaitė Raginienė pripažino, kad finansiškai jie – bejėgiai ką nors padaryti. „Bendruomenėje jau aptarėme šį klausimą. Kažko įspūdingo nesumąstėme. Bendruomenės vyrai svarstė, galbūt verta pabandyti pagilinti šulinį. Pasiūlysime šią idėją seniūnui, pasitarsime, ką bendromis jėgomis galėtumėme padaryti“, – „Suvalkiečiui“ sakė Igliškėlių bendruomenės pirmininkė.
Komentarai nepriimami.