Praėjusią savaitę Marijampolėje lankėsi Europos Parlamento (EP) nariai Virginijus Sinkevičius ir Aurelijus Veryga. Jų apsilankymą Sūduvos sostinėje ir susitikimus su studentais, verslininkais, ūkininkais bei Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) lankytojais inicijavo EP biuras Vilniuje, kuris nuolat rengia susitikimus įvairiuose šalies miestuose su skirtingų EP partijų ir frakcijų atstovais.
– Man yra labai džiugu, kad šiandien europarlamentarai lankosi Marijampolėje. Mūsų biuras siekia, kad regionuose gyvenantys žmonės gautų naujausią informaciją apie Europos Parlamento darbą ir svarbius priimamus sprendimus, kad jie turėtų galimybę tiesiogiai paklausti ir padiskutuoti, – sakė EP biuro Vilniuje vadovė Daiva Jakaitė.
Marijampolėje svečiai pirmiausia apsilankė Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijoje, kur surengta diskusija „Kokioje Europoje norime gyventi?“. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai atstovaujantis A. Veryga ir Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso atstovas V. Sinkevičius pasidalino savo įžvalgomis bei aktualia informacija, buvo surengta turininga diskusija su renginio dalyviais.
Vėliau svečiai „Mercure Marijampolė“ viešbučio salėje dalyvavo susitikime su regiono verslininkais. Čia buvo akcentuotas visas spektras aktualių klausimų, pradedant būsimu ES 2028-2034 metų daugiamečiu biudžetu, saugumo bei gynybos klausimais, kalbėta ir apie verslo suvaržymų mažinimą bei supaprastintus tvarumo reikalavimus, aptarti konkurencingumo bei kiti klausimai.
– Bendrai žiūrint, Lietuva planuojamu daugiamečiu biudžetu yra patenkinta. Aišku, koks jis bus, mes pamatysim, nes dabar dar yra pateikta tik pirminė derybinė pozicija. Mums svarbu, kad yra matoma šio regiono specifika, pasikeitusi jo geopolitinė situacija, – teigė susitikime V. Sinkevičius.
Verslininkus domino ir klausimas dėl „Rail Baltica“ ateities, nes šis geležinkelis eis pro Marijampolę. V. Sinkevičius yra EP transporto komiteto pirmininko pavaduotojas, tad jam gerai žinoma dabartinė padėtis. Anot europarlamentaro, transporto biudžetas didėja ir pagal pirminį pasiūlymą sieks 45 milijardus eurų, iš jų „Rail Baltica“ projektui planuojama 14,5 mlrd. eurų.
– Labai svarbu, kad tai išlieka prioritetiniu projektu, turint galvoje ir karinį mobilumą. Mes jau esame išmokę karčias pamokas, praradę labai daug laiko, tai norisi tikėti, kad šis projektas išties bus prioritetinis, ir labai svarbu, kad tarpusavyje susitartų susisiekimo ministerijos nuo Talino iki pat Varšuvos. Tikimės, kad projektas bus įgyvendintas iki 2030 metų, ir ES finansavimas sieks 85 proc., o tai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims labai aktualu, – teigė jis.
Susitikimo metu kalbėta ir apie Sanglaudos fondą, kurio lėšas planuojama jungti su žemės ūkio fondo lėšomis. A. Veryga priminė, kad buvo sudėtingas pandemijos laikotarpis, kai reikėjo skubiai rea-guoti, padėti valstybėms narėms, po to prasidėjo karas Ukrainoje, jos energetikos krizė, kai reikėjo Europos Komisijos (EK) reakcijos, lėšų perskirstymo, todėl EK ir siekia didesnio lankstumo. „Nuo 2022 metų vasario pasaulis labai pasikeitė. Tas ilgai trukęs tikėjimas, kad visi su visais draugaus, bendraus, grandinės bus globalios bet kokiose srityse sugriuvo. Susiduriame su rimtais iššūkiais, tiesioginėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, pabėgėliais, kontrabandininkų balionais. Verslo patrauklumas nukenčia dėl saugumo situacijos ir visi suprantame, kad turėdami tokį kaimyną turime būti pasiruošę viskam“, – teigė A. Veryga.
Susitikimo metu buvo diskutuota ir apie Žaliąjį kursą, ir apie verslo ombudsmeno institucijos atsiradimą Lietuvoje, nemažai kalbėta apie biurokratijos mažinimą. Abu svečiai atsakė į gausius regiono verslininkų klausimus.
Susitikime su regiono ūkininkais buvo paliesta daug šiam sektoriui aktualių klausimų. Ūkininkai nerimavo dėl planuojamo mažinti biudžeto, bet V. Sinkevičius priminė, jog ir praėjusį kartą svarstant daugiametį biudžetą, jame buvo planuojama 4,6 proc. mažinti finansavimą žemės ūkiui, bet galiausiai jis buvo 3 proc. padidintas.
– Išmokų klausimas yra komplikuotas, nes čia mums lengva tarpusavyje diskutuoti, bet kitos ES šalys visai kitaip mato šį dalyką. Man atrodo, laisva prekyba mūsų ūkiui yra pavojinga, mes esame pakankamai maži ir mums konkuruoti bus be galo sudėtinga, – teigė jis.
Ūkininkai susitikime kėlė klausimą, ar valstybei dar yra svarbus aprūpinimas maistu, turint galvoje itin žemas produkcijos supirkimo kainas, ūkių ir galvijų skaičiaus juose mažėjimą. Žemės ūkio ministerija yra paskaičiavusi, kad jeigu bus toks ES finansavimas, mes pasieksime tik 80 proc. ES išmokų žemdirbiams vidurkio.
– Ūkininkai nori dirbti ir gauti sąžiningą atlygį už savo darbą. Didžiausia žemės ūkio problema Europoje, ne tik Lietuvoje, yra ta, kad ūkininkas, kuris sukuria tą produktą, yra silpniausia grandis visoje grandinėje iki pat prekybininko. Aš manau, kad labai daug mūsų Europos Sąjungos jėgos ateina iš vienybės ir vieni kitų supratimo, nors niekada nebus, kad visiems viskas bus vienodai aišku, nes mes tiesiog esame skirtingos šalys. Yra labai svarbu rasti bendrą sutarimą, – pabrėžė A. Veryga.
Svarbūs bei aktualūs klausimai buvo aptarti ir susitikime su TAU klausytojais. Čia taip pat kalbėta apie Lietuvos saugumą, akcentuoti ir sveikatos, gimstamumo klausimai. Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras A. Veryga atkreipė dėmesį, kad Europa vis dar nesuvokia, jog dėl mažėjančio gimstamumo kyla daug iššūkių. „Naujausias gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje yra 1,4 vaiko vienai moteriai. Tai reiškia, kad iki 2,1, kurio reikia, kad populiacija išliktų, daug trūksta, ir šis faktas tikrai kelia susirūpinimą“, – teigė jis.
TAU klausytojus domino ir kiti klausimai, buvo nemažai kalbama apie kritinių vaistų aktą, apie tai, kaip EP priimami vieni ar kiti įstatymai, kaip pavyksta suderinti įvairias pozicijas, aptartos ir kitos temos. Po visų susitikimų svečiai teigė, jog tokie renginiai būna abipusiai naudingi ir labai padeda pajusti regionų pulsą bei aktualijas.
„Suvalkiečio“ informacija
Komentarai nepriimami.