… net jei stabteli tik puodeliui kavos …
Kalvarija nėra Lietuvos gastronomijos sostinė, bet joje esanti kavinė „Imperata“ žinoma ne tik šiame mieste. Čia bent puodeliui kavos užsuka ir pravažiuojantys, apsilanko kitų Lietuvos miestų kavinių ar restoranų vadovai. Kas kuria šios vietos žinomumą? Kas tas „slaptasis ingredientas“, kuris vilioja? Ir kodėl būtent čia vyko protokoliniai Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pietūs? Kas jiems buvo patiekta, ar gardu buvo? Kas sugalvojo, kad maitinimo įstaiga gali būti ir kultūros erdvė? Ir ar tiesa, kad, jei mieste būtų verslo idėjų greičio matuokliai, tai „Imperatos“ sielai Daivai JANUŠAUSKAITEI jau ne viena bauda būtų išrašyta.
Pirmasis rimtas žiemos išbandymas
Antradienio naktį į Marijampolės apskritį atkeliavęs sniegas užklojo kelius, gatves. Snigti nesiliovė visą trečiadienį, tik paryčiais sniegas ėmė virsti lietumi. Todėl ketvirtadienį ryte į darbus, mokyklas, darželius skubantys marijampoliečiai susidūrė su pirmaisiais sezono iššūkiais – apsnigtais šaligatviais, slidžiomis sankryžomis ir sudėtingomis eismo sąlygomis. Šlapio sniego buvo pridrėbta gatvėse, įvažiavimai iš šalutinių kelių, kiemų, kur nespėjo pasidarbuoti kelininkai, užblokuoti sustumdytu sniegu. Aišku, nepatogumus atpirko žiemos grožis. Seniai tokios baltumos, sniegu apklotų medžių, kad šakos net žemę siekė, nematėme. Vaikai lipdė sniego senius, mėtėsi gniūžtėmis ir net bandė slidinėti nuo kalniukų.
Nostalgiškas sugrįžimas: grupė „Karališka erdvė“ vėl scenoje
Legendinė marijampoliečių šokių muzikos grupė „Karališka erdvė“, praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukūrusi ne vieną kartą jungiančius hitus, jau antrąsyk grįžta į didžiąją sceną. Po daugiau nei dvidešimtmečio tylos Lino Domeikio ir Neringos Levulienės duetas nostalgijos ugnį uždegė daugelio savo gerbėjų širdyse. Atlikėjų teigimu, jiems sugrįžimas – labai džiugus momentas, leidęs dar kartą pajusti ypatingą ryšį su publika.
Apie grupės ištakas, kūrybą ir sprendimą grįžti į didžiąją sceną – Aistės UCKUTĖS interviu.
Mada gali būti ne tik graži, bet ir atsakinga
Nagi, moterys, prisipažinkime, kad ne kartą galvojome suimti visą glėbį drabužių iš savo spintos ir tiesiog išmesti. Betgi ne – gal dar įtilpsiu į tą anų laikų suknelę, pirktą dar už rublius… O gal, kai nebebus ką (ar už ką) nusipirkti, permegsiu megztinį (žinoma, išardžiusi tris senus). O gal anūkė sugalvos nuardyti lopus nuo džinsų ir dar labiau juos suplėšyti…
Taip ir kaupiasi pabodę, nebemadingi, nereikalingi drabužiai, vis viliantis, kad kažkur kažkada kažkaip juos panaudosime. Ir tikrai taip gali atsitikti, jeigu „įjungsime“ fantaziją ar pasimokysime iš kitų.
Komentarai nepriimami.