Nagi, moterys, prisipažinkime, kad ne kartą galvojome suimti visą glėbį drabužių iš savo spintos ir tiesiog išmesti. Betgi ne – gal dar įtilpsiu į tą anų laikų suknelę, pirktą dar už rublius… O gal, kai nebebus ką (ar už ką) nusipirkti, permegsiu megztinį (žinoma, išardžiusi tris senus). O gal anūkė sugalvos nuardyti lopus nuo džinsų ir dar labiau juos suplėšyti…
Taip ir kaupiasi pabodę, nebemadingi, nereikalingi drabužiai, vis viliantis, kad kažkur kažkada kažkaip juos panaudosime. Ir tikrai taip gali atsitikti, jeigu „įjungsime“ fantaziją ar pasimokysime iš kitų.
Kiekvienas kūrinys – išardytas ir atgimęs džinsas
Tikriausiai po susitikimo Šunskų laisvalaikio salėje su tvarios mados kūrėja Asta Geguže ne viena moteris ėmėsi žirklių ir sukarpė ne tik savo, bet ir vyro ar vaikų džinsus. Tuos, kurie jau buvo „nurašyti“ ir tik užėmė vietą spintoje. Tikriausiai ir dar ne kartą apžiūrinėjo parodą „Džinso kelionė į naują formą“, sėmėsi idėjų, bandė perprasti, kaip ką panaudoti, prisiminti, ką per susitikimą pasakojo pati Asta. Ir, žinoma, dar ir dar kartą mintyse suposi salėje ant stovo kabančiame hamake ir skaičiavo, kiek džinsų reikia jam pagaminti.
– Būtent dažniausias klausimas per susitikimus ir būna, kaip sukurti hamaką, nuo kurio gimus pirmagimei Adelei ir prasidėjo mano istorija, – patvirtina Asta.
Taigi vieną vasarą kaimo sodyboje įsikūrusi Gegužių šeima prekybos centre nusipirko hamaką ir pakabino jį po ąžuolu. Sūpavo dukrelę, suposi patys. Deja, vasarai dar nepasibaigus hamako jau nebeliko, nes jis tiesiog suplyšo. Nusivylusi tokia kokybe Asta, baigusi baldų projektavimo ir medienos inžinerijos studijas, nutarė pati pasiūti hamaką.
– Apie audinius išmaniau, bet tinkamų hamakui neturėjau. Tad susirinkau nebenešiojamus savo, vyro, sesių, brolių džinsus ir juos tiesiog panaudojau hamakui. Tas hamakas po mūsų ąžuolu iškabėjo dar trejus metus – žiemą sningant, vasarą saulei šviečiant, lietui lyjant – visais metų laikais, mes jo tiesiog nenukabinome, – pasakoja Asta.
Supratusi, koks stiprus audinys yra džinsas, kūrybinga moteris, susilaukusi antros dukros Jorės, pradėjo gaminti daugiau hamakų, bet kadangi vienam hamakui reikia mažiausiai šešių porų džinsų, jų tiesiog pritrūko.
– Žinoma, galėjau jų prisipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėje, bet pagalvojau apie tvarumą – galbūt tuos džinsus dar kas nors nusipirks ir nešios. Tuomet man kilo idėja savo feisbuko puslapyje parašyti apie naujai atgimstančius džinsus ir paprašyti žmonių, kad man atiduotų savo nebenešiojamus. Taip į mano namus pradėjo plaukti krūvos džinsų ir lig šiol jų neperku.
Hamakai supasi net Amerikoje
Astos hamakai išsiskiria puošnia rankomis surišta makramė virvelių iš perdirbtos medvilnės juosta, kurią ne prisiuva, o tiesiog sunarsto hamako pakraštyje.
Pagrindinė hamako dalis, pasak Astos, atlaikyti svorį turintis skersinis. Pradžioje tam naudodavo lauko darbo įrankių – šakių, kastuvų – kotus, vėliau vyras pasiūlė naudoti beržo medieną.
– Kadangi studijuodama susipažinau su medienos savybėmis, žinojau, kad beržas yra stiprus, tik reikia mokėti jį išdžiovinti. Stengiuosi visas medžiagas, reikalingas hamakui, rasti Lietuvoje. Tik džinsai išmaišę visą pasaulį, o visos kitos medžiagos – vietinių gamintojų. Tai ir laikančiosios medvilninės pintos virvės, ir pagalvių kamšalas (PES pluošto kamuoliukai, likę nuo kitų gaminių). Hamakas tiesiog kviečia prisėsti, prigulti, – sako Asta.
Nuo hamakų prasidėjusi džinsų istorija išplukdė Astą į didžiąją rinką – į užsienį. O kad begaminant hamakus neišsimestų nė skiautelė medžiagos, iš senų džinsų ji kuria daugiau meniškų ir praktiškų daiktų – nuo raktų pakabukų, pieštukinių iki krepšių.
– Tiesiog užsidegiau tvarumu, noru panaudoti kiekvieną džinsų detalę, – pasakoja tvarios mados kūrėja Asta, savo darbais skatinanti sąmoningą vartojimą.
Džinsai – ne tik medžiaga kūrybai…
Suteikdama džinsui naują gyvenimą ir formą, Asta sako kurianti tvarią madą, kuri gali būti ne tik graži, bet ir atsakinga.
– Mano kūryba gimsta iš to, ką man atiduoda žmonės, nutarę džinsus ne išmesti, o prikelti naujam gyvenimui mano rankomis. Per metus panaudoju maždaug 200 džinsų. O kadangi jie į mano namus atkeliauja iš visos Lietuvos, jaučiu, kad ne viena kažką sukuriu, o su visa savo bendruomene, kuri seka mane socialiniuose tinkluose, domisi mano darbais ir renkasi sau ar dovanoms džinsinius gaminius. Juk jeigu nebūtų žmonių, kurie man siunčia džinsus, nebūtų tokių įkvėptų darbų. Galite tiesiog man atsiųsti savo džinsus ir aš sugalvosiu, ką iš jų pagaminti. Ir tai bus gyvas daiktas, nes džinsai – ne tik medžiaga kūrybai, tai – žmonių istorijos. Kai išardau džinsus ir sukuriu kažką naują, aš sukuriu naują istoriją, – pastebi Asta.
Hamakui ji naudoja džinsus be elastano. Medžiagą su elastanu taip pat randa kur panaudoti. Pavyzdžiui, suplėšo juostelėmis ir suneria kilimus arba makrame mazgais suriša snaiges. Iš spalvotų, margų džinsų gamina raktų pakabukus-tulpytes, pieštukines, kosmetines, krepšius. Šiemet iš ilgai kauptų burgundiškos spalvos džinsų Asta sukūrė visą kolekciją darbų, kuri buvo labai populiari ir akimirksniu išpirkta.
Panaudoja visas džinsų dalis
Taupioji kūrėja prisipažįsta, kad iškerpa ir išmeta tik tas džinsų dalis, kurios suteptos ar suplyšusios, o visa kita panaudoja kūryboje. Kažkur pritaiko ir juosmens juostą su sagomis, ir kišenę su sagute, ir kišenėlę, skirtą mažiems laikrodėliams ar metaliniam pinigams, ir medžiagos nublukimus. O įdomiausia jai juosmens dalis su metalinėmis sagomis, kurių daugelis kartojasi, bet yra ir unikalių, per septynerius kūrybos metus nepasikartojusių, vienetinių.
Astos sukurtus gražius ir praktiškus daiktus mėgsta ir jauni, ir vyresni žmonės. Pirmą pieštukinę ji sukūrė jauniausiai sesei, kuri ją turėjo nuo šeštos klasės iki studijų pabaigos. Dabar Astos pieštukinės nukeliavusios iki Australijos, JAV, o Europoje ypač mėgiamos Vokietijoje.
Be abejo, žmonėms smalsu, kaip gaminamas vienas ar kitas daiktas.
– Iš pradžių savo džinsinių darbų gaminimo detalėmis nenorėjau dalintis – juk čia mano kūryba. Paskui supratau, kad jeigu žmones aš įkvepiu kažką perkurti, tai – didelis džiaugsmas, nes krūva džinsų bus panaudoti. Tad dabar noriai dalinuosi savo kūrybiniais sumanymais su visais, norinčiais tvariai gyventi, nemėtyti, o juo labiau nekaupti atsibodusių daiktų, o kūrybingai prikelti juos naujam gyvenimui, – ragina tvaraus vartojimo skatintoja A. Gegužė.
Komentarai nepriimami.