Pasikeitusi aplinka ir kokybiškesnės paslaugos keičia bendruomenės gyvenimą. Tuo įsitikinusi Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Mitrulevičienė. Anot jos, per daugiau negu dešimtmetį įgyvendinti projektai įrodo, kad kokybiška gyvenamoji aplinka leidžia atrasti ir atverti naujus gyvenimo šalies regionuose privalumus.
Marijampolės regiono plėtros plane apibrėžti būsimi projektai, į kuriuos iki 2030 m. regione ketinama investuoti 132 mln. Eur ES lėšų. Beveik 90 regioninių projektų įgyvendins regiono savivaldybių administracijos arba jų biudžetinės įstaigos.
Pažanga pasiekia visus
Lapkričio 20 dieną į Marijampolės regiono forumą Zyplių dvare susirinkę šio regiono savivaldybių ir plėtros tarybos atstovai, Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai, svečiai iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos mokslininkai savo pranešimuose ir diskusijose ypač pabrėžė Europos Sąjungos ir savivaldybių investicijų naudą pačiam regionui. Pavyzdžiui, visose regiono savivaldybėse buvo nutiesti arba rekonstruoti geriamojo vandens ir nuotekų tinklai, išplėsta atliekų rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūra, taip pat įgyvendinta daugybė kitų projektų.
Forumo dalyviai pateikė nemažai sėkmės pavyzdžių ir įžvalgų, tapusių ne tik patarimais, bet ir impulsais regione su ES investicijų projektais dirbantiems specialistams. Renginyje ne kartą buvo pažymėta, kad geriausių rezultatų pasiekiama sukūrus skirtingų kompetencijų sinergiją ir numačius bendrus tikslus.
Kazlų Rūdos savivaldybėje jau užsibrėžti naujausi investiciniai tikslai – padidinti vietų skaičių Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje „Pušelė“, Kazlų Rūdos pradinės mokyklos ir Kazlų Rūdos Plutiškių gimnazijos erdves pritaikyti visos dienos mokyklos veiklai, pastatyti socialinius būstus gausioms šeimoms ir specialiai pritaikytus būstus judėjimo negalią turintiems asmenims.
Taip pat numatoma įkurti 35 vietų kompleksinių paslaugų cent-rą intelekto ir psichinę negalią turintiems vaikams bei jų šeimos nariams, kuriame taip pat būtų teikiamos ir laikino atokvėpio paslaugos. Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centre numatoma įsteigti slaugos padalinį Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims.
Pokyčiai Kalvarijoje taip pat mažins socialinę atskirtį, apskritai visiems darys gyvenimą patogesnį. Mieste bus pastatyti nauji, šiuolaikiški ir šiandienos standartus atitinkantys socialinės globos namai senyvo amžiaus asmenims, juose paslaugas galės gauti apie 40 asmenų. Kitu projektu Kalvarijos gimnazijos pastatas bus pritaikytas asmenims su judėjimo negalia.
Daug dėmesio ir idėjų sulaukė ir turizmo plėtrai skirti projektai, kuriais siekiama, kad kuo daugiau žmonių atrastų tokius Sūduvos krašto perlus kaip Antanavo dvaro parkas, Višakio Rūdos etnografinis kaimas, Kačergų kalnas ir Orijos ežeras.
Regiono centre atnaujintose erdvėse gyvuoja kultūra
„Visiems akivaizdu, kaip pačią Marijampolę, regiono centrą, pakeitė 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiais įgyvendinti projektai. Šie projektai ne tik papildė vienas kitą, bet ir sukūrė sinerginį efektą – padidino miesto ir viso regiono patrauklumą“, – pažymėjo J. Mitrulevičienė.
Pasak jos, naujų kultūros ir gyvenimo pokyčių variklis didina apsukas, o išpuoselėtos viešosios erdvės tapo kasmetinių globalaus meno simpoziumų vieta. Muzikos festivaliai jau yra neatsiejamas ir bendruomenės labai laukiamas kiekvienos vasaros ritualas. Atsirado naujos viešosios erdvės šeimoms, poilsiui, aktyviam laisvalaikiui ir sveikatinimui.
Tačiau gyvenimas – ne vien šventės ir laisvalaikis. Šiuo investiciniu laikotarpiu Marijampolės savivaldybė didelę regioninių ES investicijų dalį nukreipia į kokybiškesnes švietimo paslaugas, gerinama švietimo infrastruktūra. Taip pat aktyviai įgyvendinami socialinių paslaugų plėtros projektai – pagalbos sulauks tie, kuriems jos labiausiai reikia.
Daug dėmesio ir pastangų savivaldybės administracijos komanda skiria tam, kad Marijampolės miesto ir apylinkių infrastruktūra būtų pritaikyta investicijoms. Marijampolės regiono forume dalyvavę verslo atstovai patvirtino, kad potencialūs investuotojai pirmiausia mąsto apie inžinerinę bei susisiekimo infrastruktūrą ir darbuotojus – kur jų rasti, kaip pritraukti.
Tikimasi, kad investicijų pritraukimo srityje proveržis bus sukurtas į pramoninės ir komercinės paskirties sklypus Marijampolės mieste atvedant trūkstamus elektros, vandens, nuotekų tinklus, įrengiant privažiavimo kelius ir trūkstamas gatves, pastačius tiltą per Šešupę. Palei upę nusidrieks pėsčiųjų ir dviračių takai. Tikimasi, kad tai padidins Marijampolės miesto kaip regiono centro patrauklumą tiek investicijoms, tiek ir gyventojams.
Kur esame šiandien?
J. Mitrulevičienė pastebėjo, kad šiuo metu iš 2021–2027 m. ES investicinio laikotarpio daugiau kaip 80 proc. regiono projektų jau paskirtas finansavimas, sudarytos jų finansavimo sutartys arba projektai yra vertinami.
„Planavimo etape buvo svarbu kuo detaliau įsigilinti į reikalavimus ir finansavimo sąlygas, kad ateityje kiltų kuo mažiau kliūčių ir neaiškumų. Įveikti iššūkius ir siekti rezultatų leidžia ambicingas regiono savivaldybių vadovų ir kokybiškas savivaldybių administracijų darbas bei atsidavę darbuotojai, sukaupę neįkainojamą patirtį: jiems tenka nuolat gilintis į skirtingas sritis ir besikeičiančius reikalavimus – nuo statybos reglamentų ir viešųjų pirkimų iki konkrečios socialinės, švietimo ar kitos paslaugos“, – sakė J. Mitrulevičienė, viena iš forumo pranešėjų, kalbėdama apie tai, kaip regioninės ES investicijos Marijampolės regione kuria pokytį.
Ji atkreipė dėmesį, jog kiek-vienas sėkmingai įgyvendintas projektas sustiprina motyvaciją. „Norime, kad gyventojai galėtų kuo greičiau džiaugtis projektų sukurtais rezultatais. Dėl to kiekviename finansiniame laikotarpyje ES investicijų projektus įgyvendinantys daug dirba tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti rezultatai“, – apibendrino Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė.
Užs. 1236.
Komentarai nepriimami.