Kalėdos padovanojo pačią gražiausią dovaną – šaltuką ir baltą sniego paklodę. Mūsų kraštui – visko saikingai. Belieka tik džiaugtis.
Nuo juoko skamba kalnai
Na, ne visai kalnai, tik kalneliai, išraižyti rogučių, slidžių, čiuožynių vėžėmis. Su vėjeliu žemyn, su šypsena aukštyn pūškuoja net patys mažiausieji, tempdami su savimi į kalnelį rogutes. Ir vėl žemyn!
– Ne tik vaikų neina namo nuvyti. Ir patiems būtų smagu, tik kad kažkaip nepatogu kartu su mažiais. Su žmona sakėme ateisime naktį, kai vaikai miegos, – šypsodamasis kalba su rogutėmis žemyn nuo „Šaltinio“ progimnazijos stadiono viršukalnės Uosupio gatvėje sūnų paleidęs Linas.
– Mano dukra, „nusikalusi“, bet laiminga, vakare prisipažino, kad rogutės jai būtų pati geriausia kalėdinė dovana, netgi už naują telefoną geresnė, – sako pirmokės Smiltės mama. – Kol kas mergaitė čiuožia ant „ližės“, plastikinės čiuožynės, nes bijau, kad nepasikartotų mano pačios vaikystės patirtis – ne kartą rogutėmis buvau skaudžiai apsivertusi.
– Uch, kaip smagu, – vos spėja ištarti berniukas, užsitempęs į kalną pripučiamą ratą ir vėl ant jo kritęs ir pasileidęs žemyn.
Ir Pašešupio parke, link Sūduvos gimnazijos stadiono, ir miesto centre, prie Rygiškių Jono gimnazijos, linksmybių netrūksta. Tėvai, vaikai, čiuožynės, rogutės, netgi šuniukai bėgantys iš paskos besileidžiančiam mažajam šeimininkui – visi ritasi žemyn.
Ne viena šeima pasigiria savaitgaliais išvažiuojanti už miesto. Ypač mėgiamos Juodelių, Vištyčio apylinkių kalvelės, nuo kurių ne tik rogutėmis, bet ir slidėmis galima nusileisti. O didžiausi slidinėjimo aistruoliai traukia net ir pas kaimynus lenkus – Šelmentos nusileidimo trasa ir vėlų vakarą nebūna tuščia.
Ant ledo – tik patikrintose vietose
Smagu marijampoliečiams būtų ir ledą paraižyti, bet, pasak Marijampolės savivaldybės vicemero Artūro Visockio, šiemet mieste čiuožyklos rengti neplanuojama.
Tad čiuožinėjimo aistruoliai jau bando ežerų ir kitų vandens telkinių ledą. Tik čia reikia būti ypač atsargiems ir įsitikinti, ar tikrai saugu ant jo lipti?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja, kad tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Prieš lipant ant ledo, būtina apsidairyti ir atkreipti dėmesį, ar nėra jau praminto takelio, kuriuo galėtumėte eiti – šis kelias jau išbandytas. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Ir meteorologai, ir ugniagesiai primena, kad upių ledas niekada nėra saugus dėl srovės, o ledo stiprumas skiriasi priklausomai nuo vietos (plonesnis prie krantų, nendrių, ištekėjusių šaltinių). Ežeruose ledo storis pakankamai tvirtu laikomas ir jau gali išlaikyti žmogų, kai jo storis yra daugiau nei 7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm, o sunkiajai technikai – 20 cm ir daugiau.
„Majamio vingyje“ – vairavimas sliduma
Išbandyti žiemos malonumus saugioje ledo trasoje Opšrūtų II kaime, Igliaukos sen., kviečia ūkininkas, automobilių ir motociklų sporto gerbėjas Dalius Mykolaitis.
Jau ne pirmi metai laukuose prie Marijampolės–Prienų kelio įrengtoje 1100 metrų trasoje ratus suka automobiliai, motociklai ir keturračiai.
– Praėjusiais metais pajutome, kad mūsų planas – įrengti trasą, kurioje galima įgyti važiavimo ledu įgūdžių, pateisino viltis. Susidomėjimas buvo didžiulis, trasą išbandė šimtai vairuotojų – ir pradedančių, ir jau patyrusių. Vieniems tai buvo puiki proga išmokti suvaldyti automobilį ar motociklą slidžiame kelyje, kitiems – galimybė pasivaržyti. Labai daug yra tokių vairuotojų, kurie išvis nevažiavę sliduma. Kad nerizikuotų keliuose, pirmiausia jie turi išmokti suvaldyti techniką ant ledo. Tad trasoje ir treniruojasi, – sako D. Mykolaitis.
Rengti trasą bandyta vos spustelėjus šaltukui, bet, pasak Daliaus, „atėjo pliusas ir nieko neliko“. Dabar, kai šąla rimčiau, viskas pavyko puikiai, be to, ir pernykščių klaidų nekartota.
– Ledą liejame naktimis. Šiuo metu jau išpilta daugiau kaip 500 kubinių metrų vandens. Žaidžiame iki penktos valandos ryto, nes jeigu vandenį išlieji vėliau, viskas ištirpsta. Pernai taip ir buvo – tris naktis liejome, liejome, vanduo sušalo, bet kai dar kartą ant viršaus užliejome prieš 8 valandą, visas mūsų ledas ištirpo, – pasakoja Dalius.
Trasa saugi, sužymėta šiaudų ritiniais. Treniruojasi joje žmonės savo automobiliais, ir nebūtinai senais. Vieni tiesiog suka ratus, mokosi pajusti kelią, suvaldyti techniką, kiti – lenktyniauja.
Be to, organizatoriai, padedami rėmėjų „Mototop“, turi ir savo paruoštus tris keturračius bei šešis automobilius.
Kiek ilgai šiuo malonumu mėgausis vairuotojai, priklausys nuo temperatūros – kiek šals, tiek trasa veiks.