Šiųmetė žiema daugeliui individualių namų savininkų tapo tikru išbandymu. Užsitęsę šalčiai, kai termometro stulpelis ne vieną naktį nukrito žemiau -15 laipsnių, privertė iš naujo įvertinti, ar pasirinkti šildymo sprendimai tradicinei lietuviškai žiemai būdingomis sąlygomis veikia efektyviai. Ankstesnėmis, švelnesnėmis žiemomis dauguma sistemų atrodė patikimos ir ekonomiškos, bet šiemet, spiginant šalčiams, kai kurios jų atskleidė savo silpnąsias vietas.
Šilta buvo, kol nepradėjo stipriai šalti
Marijampoliečiai Gražina ir Antanas, prieš keletą metų pavargę kūrenti kieto kuro katilą, įsirengė šilumos siurblį oras–vanduo. Kai kas dvejojo, ar tai geras sumanymas, nes, sakoma, kad šilumos siurbliai oras–vanduo efektyviausi naujos statybos namuose, kuriuose įrengtas grindinis šildymas. Gražinos ir Antano namas – senas, statytas 1975-aisiais ir šyla nuo radiatorių. Įrangos pardavėjai patikino, kad viskas bus gerai – šilumos siurblys namą šiluma pajėgs aprūpinti.
– Pastarosios kelios žiemos buvo nešaltos – tik kelis kartus temperatūra buvo nukritusi iki -10 laipsnių, viskas buvo gerai, namuose buvo šilta. Šiemet, spaudžiant šalčiams, net ir maksimaliu režimu veikiantis šilumos siurblys namo neužšildo tiek, kiek norėtumėme. Pasikurtumėme seną, kieto kuro krosnį, tačiau įrenginį oras–vanduo įsigijome pasinaudoję parama, kurią gavę įsipareigojome išmontuoti krosnį, – apmaudo neslepia sutuoktiniai ir prideda: – Elektros sąskaita už sausį, ko gero, bus triguba, o namuose – vis tiek nepakankamai šilta.
Kalvarijiečių Zinos bei Raimundo namus taip pat šildo šilumos siurblys oras–vanduo, kurį, kaip ir Gražina su Antanu, jie įsigijo pasinaudoję valstybės parama. Nuo 2023-ųjų parama šilumos siurbliams teikiama nebereikalaujant atsisakyti seno, iškastiniu kuru kūrenamo katilo. Toks sprendimas priimtas siekiant, kad gyventojai išliktų pasirengę galimiems elektros tiekimo sutrikimams.
– Gerai, kad liko malkinė krosnis. Pastebėjome, kad spaudžiant šalčiams labai padidėjo elektros suvartojimas, nes šilumos siurblys oras–vanduo dirba visu pajėgumu. Turime saulės elektrinę, bet net ir jos nepakanka patenkinti išaugusiam elektros energijos poreikiui. Nusprendėme pasikurti kieto kuro krosnį.
Nepatogu, bet kurį laiką pavargsime, nes tai padės sutaupyti, – paaiškina Raimundas. – Prasidėjus stipresniems šalčiams, elektros suvartojimas išaugo tiek, kad nustelbė šilumos siurblio patogumus.
Šilumos siurblį iškeitė į dujas
Marijampolietė Laima gyvena 2011-ųjų statybos name. Nors namas palyginti nesenas, jo statybos metu modernūs šildymo sprendimai dar nebuvo plačiai paplitę arba buvo pernelyg brangūs. Todėl šeima pasirinko tuo metu įprastą kieto kuro krosnį, kūrenamą malkomis, durpių briketais arba anglimis. Tačiau vargino nuolatinė krosnies priežiūra: pelenai, dulkės, dūmai, kamino valymas.
– Jei gerai pamenu, 2014 metais išgirdome apie šilumos siurblius oras–vanduo. Tuo metu tai buvo naujovė – įrenginius turėjo nedaugelis, be to, jie buvo brangūs, nebuvo jokių paramų. Kurį laiką taupę pinigus įrenginį įsigijome, – sako pašnekovė.
Laimos pasakojimu, šeima įrenginiu kurį laiką džiaugėsi – pakako įjungti mygtuką ir namuose būdavo šilta. Deja, laikui bėgant įrenginys ėmė gesti.
– Vėliau paaiškėjo, kad mūsų namui buvo parinktas per mažos galios įrenginys. Temperatūrai nukritus žemiau -10 laipsnių, jis veikdavo maksimaliu režimu. Didelė apkrova lėmė greitą nusidėvėjimą ir dideles elektros sąnaudas, todėl per didesnius šalčius grįždavome prie kieto kuro krosnies. Galiausiai siurblys sugedo nepataisomai, – prisimena marijampolietė, šiuo metu pasirinkusi šildymą dujomis. – Šiuo sprendimu esame patenkinti: nors itin šaltais laikotarpiais, tokiais kaip šis, dujų sąnaudos padidėja, jos nėra tokios didelės, kokios būdavo elektros, kai visu pajėgumu dirbdavo šilumos siurblys oras–vanduo.
Ir sename name gali būti šilta
Santechnikos įmonės „Santmontas“ vadovas Aivaras Misiukonis sako, kad tokios situacijos – labai dažnos, tačiau ne pačios blogiausios. Anot jo, būna ir taip, kad įrenginiai esant ypač žemai oro temperatūrai išvis išsijungia.
– Taip nutinka, kai pardavėjai parenka per silpnus oras–vanduo šilumos siurblius. Kol lauke temperatūra apie nulį laipsnių, silpnų įrenginių galios pakanka, todėl žmonės nesiskundžia. Atšalus orams įrenginys pradeda dirbti visu pajėgumu ir vis tiek nesugeba patenkinti šilumos poreikio. Jei temperatūra krenta toliau, siurblys pasiekia savo maksimalias ribas ir dėl apsaugos mechanizmų automatiškai išsijungia, kad neperkaistų ir neapledėtų. Tokiu atveju šildymą perima elektrinis tenas, jei toks yra, tačiau tuomet smarkiai išauga elektros sąnaudos, o patalpose – nebūtinai pakankamai šilta. Montuojame įvairius šilumos siurblius, tačiau patraukliausiu, nepaisant tokių situacijų, įvardinčiau sistemą oras–vanduo. Jos eksploatavimas ir priežiūra nesudėtinga, tai draugiškas aplinkai patalpų šildymo būdas. Svarbiausia tik tinkamai jį parinkti, tuomet ir senesnės statybos namuose veiks efektyviai, – paaiškina specialistas.
Patogu nereiškia pigu
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas, marijampolietis Marius Zelenius šilumos siurblių oras–vanduo taip pat nepeikia. Anot jo, tai šiuolaikiškas ir patogus būdas šildyti namus, tačiau ekonomiškai ir energetiškai šis sprendimas efektyviausias tada, kai namas yra šiltas ir sandarus, o šilumos siurbliui reikalingą elektros energiją pagamina saulės elektrinė.
Eksperto teigimu, renkantis šildymo sistemą svarbu įvertinti pastatą, ne tik šildymo įrenginį.
– Pastato šilumos poreikis nepriklauso nuo katilo. Jis priklauso nuo namo būklės – šilumos nuostolių, sandarumo ir izoliacijos. Tik žinant, kiek šilumos pastatui reikia, galima parinkti tinkamiausią ir priimtiniausią gyventojui šildymo būdą. Svarbu suprasti, kad patogus sprendimas nebūtinai bus pigus, todėl prieš priimant sprendimą būtina skaičiuoti, vertinti ir atsakingai apsispręsti, – aiškina ekspertas.
Jis primena, kad platesnį šildymo būdų pasirinkimą dažniau turi senesnių namų savininkai. Pasak jo, statant naujus namus galioja griežti energinio naudingumo ir sandarumo reikalavimai, todėl juose privaloma naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Dėl šios priežasties naujuose pastatuose dažniausiai pasirenkami šildymo sprendimai, atitinkantys šiuos reikalavimus, o vienas labiausiai paplitusių pasirinkimų – šilumos siurbliai oras–vanduo.