2022 m. vasario Rusijos invazija į Ukrainą palietė ne tik ten kovojančius ukrainiečius. Padarinius jaučiame ir mes, ir visas pasaulis. Karas apima ne tik fizinius veiksmus Ukrainos valstybėje. Stebėdami situaciją galime matyti, kad ypač stipriai veikia propagandos mechanizmas, kuris karo metu tapo priemone klaidinti visuomenę. Taip pat iškilo grėsmė ekonomikai ir energetikai. Energetikoje karo padarinius spėjo pajusti visas pasaulis – kaip raketa šovusios elektros, dujų, kuro kainos kelia nerimą. Kyla daug klausimų: kokia ateitis energetikos srityje mūsų laukia, ar užteks turimų išteklių, ką galime pakeisti? Vis dažniau kalbama apie iškastinio kuro atsisakymą, atsigręžiama į atsinaujinančios energijos šaltinius, o mokslininkai energetikos srityje žada revoliuciją.
Lietuvos energetika – arčiau Europos Sąjungos
Energetinį šantažą Rusija pradėjo dar 2021 m., kai Europai dujotiekiais buvo pradėti mažinti tiekiamų gamtinių dujų srautai. Natūralu, kad esant tokiai situacijai, pakilo ir dujų bei elektros kainos. Reaguodama į karą ir susidariusią energetikos situaciją, Europos Sąjunga pradėjo ieškoti alternatyvų. Tam sukurti priemonių paketai, o Rusija dėl karinių veiksmų neišvengė sankcijų. Naujausiame, 11-ajame, sankcijų pakete nurodoma, kad nebeliks galimybės importuoti naftą iš Rusijos naftotiekiu į Vokietiją ir Lenkiją.
Lietuva rusiškų dujų visiškai atsisakė nuo 2022 m. balandžio 2 d. Visas poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą. Šių metų birželio 23 d.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė, kad sėkmingai baigė septintąjį etapą prieš sinchronizaciją su Europos tinklais. Praėjusių metų balandžio 22 d. buvo atliktas bandymas – atjungta elektros sistema nuo Rusijoje reguliuojamos IPS / UPS sistemos. Elektra buvo tiekiama iš Lietuvoje veikiančios elektrinės, Lenkijos ir Švedijos. Kol kas Baltijos šalys vis dar yra priklausomos nuo šios sistemos, prisijungimas prie Europos tinklų žadamas po 2025 m.
Kokių priemonių ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama pažaboti krizę?
Prasidėjęs karas ir krizė sudavė stiprų smūgį ekonomikai. Europos Sąjungos politikai ir ekspertai privalėjo ieškoti priemonių, kurios padėtų sunkmečiu. 2022 m. kovo mėn. ES vadovai priėmė nutarimus, apimančius siekį mažinti priklausomybę nuo iškastinio Rusijos kuro importo. Taip pat apsvarstytos priemonės, kurios turėtų padėti užtikrinti mažesnį dujų poreikį ir sumažintų rekordiškai pakilusias kainas vartotojams. Žinoma, nepamirštas svarbus aplinkos apsaugos aspektas – siekiama pereiti prie švarios energijos ir skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą.
Pernai gegužės mėn. pradėtas įgyvendinti projektas „REPower EU“. Jo tikslas ir yra apsaugoti gyventojus nuo energijos trūkumo, taip pat paremti Ukrainą atsisakant iš Rusijos tiekiamos energijos. 2022 m. vasarą buvo pasiūlytas Europos dujų paklausos mažinimo planas, jo tikslas – šių metų kovo dujų suvartojimą sumažinti 15 proc. Remiantis „Eurostat“ ir Europos komisijos informacija, tai įgyvendinti pavyko – dujų suvartojimas Europos Sąjungoje, lyginant su tais pačiais mėnesiais 2017–2022 metų laikotarpiu, nukrito iki 17,7 proc., dujų tiekimas dujotiekiais nuo 40 proc. sumažėjo iki 9 proc., taip pat sumažėjo ir priklausomybė nuo Rusijos. Nustatytos dujų ir naftos kainų lubos, statoma dvigubai daugiau atsinaujinančios energijos įrenginių.
Kadangi priemonės sėkmingai veikė, nuspręsta jas pratęsti dar metams (iki 2024 m. kovo) ir taip skatinti valstybes sumažinti gamtinių dujų suvartojimą dar 15 proc.
Perversmas energetikoje – branduolinės energijos gamyba
Branduolinė energija, atominės elektrinės įprastai mums siejasi su katastrofomis, kurios įvyko Černobilyje ar Fukušimoje. Nerimą kelia ir visai netoli Lietuvos, Baltarusijoje, įsikūrusi Astravo atominė elektrinė, kuri, remiantis ekspertų teigimu, buvo statoma pažeidžiant nustatytus standartus. Branduolinė energija gali būti gaunama sujungiant arba atskiriant atomų branduolius. Pastarosios nelaimės įvyko elektrinėse, kuriose energija buvo gaunama atomus atskiriant. Gaminant energiją šiuo būdu išsiskiria radioaktyvios medžiagos, vyksta grandininės reakcijos.
Dėl klimato kaitos, dabar dar ir dėl ištikusios krizės, nuolat ieškoma išeičių. Prieš kurį laiką pradėta kalbėti, kad mokslininkams pavyko išgauti energiją atomus sujungiant. Šios žinios žada teigiamus pokyčius ateityje. Branduolinė energija paprastam žmogui gali sukelti nepasitikėjimą, tačiau toks energijos gamybos būdas, pasak mokslininkų, yra visiškai saugus. Jis ypatingas tuo, kad nedaroma žala aplinkai, o išskiriamos energijos kiekis yra ypač didelis ir net lenkia gaunamą deginant iškastinį kurą.
Žvaigždė Žemėje
Gegužės pabaigoje vykusioje tarptautinėje doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje „CYSENI 2023“, kurią organizavo Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, apie tokį energijos gavybos būdą buvo kalbama plačiau. Pranešimą apie branduolių sintezę skaitė konsorciumo „EUROfusion“ programos vadovas, profesorius, Tonis Donė. Jis pabrėžė, kad žiniasklaidoje nuolat matome naujienas apie klimato kaitą, energetikos krizę. Viskas tarpusavyje yra susiję, todėl privalome imtis priemonių, kurios padėtų šias problemas spręsti.
Kalbant apie energijos šaltinius Žemėje, daugiausia gamybos formų yra varomos naudojant saulės energiją. Saulės energija išnaudojama elektrinėse, tačiau įdomu ir tai, jog net vėjo jėgainės yra priklausomos nuo saulės, kadangi vėjas atsiranda dėl temperatūrų skirtumo. Jeigu saulės energiją galime panaudoti netiesiogiai, kyla klausimas, kodėl negalime naudoti Saulės, kaip tiesioginio energijos šaltinio, t. y. energiją gaminti tiesiai iš jos?
Profesorius pranešime kėlė klausimą – ar galime sukurti žvaigždę Žemėje?Pasirodo – taip. Branduolių sintezės metu atkartojami sudėtingi procesai, vykstantys Saulėje. Susijungę vandenilio atomai tampa heliu ir išskiria didelį kiekį energijos. Būtent šiuo pagrindu sukuriamas didžiulis energijos kiekis, kuris viršija atominėse elektrinėse atomų skaldymo būdu gaminamus kiekius. Pasak mokslininko, reaktorius, panaudodamas 500 kilogramų kuro, pagamina 2 gigavatus energijos ir gali aprūpinti 5 milijonus gyventojų ištisus metus.
Branduolių sintezė – ateities energijos šaltinis?
Konferencijoje mokslininkas pristatė ne tik tai, kaip veikia šis energijos gamybos būdas, bet ir aptarė, kuo tokia energija naudinga pasauliniu mastu, kaip tai pakeistų aplinkosaugos ir energetikos sritis. T. Donė išvardijo ir priežastis, kodėl branduolių sintezė lenkia net vis dažniau naudojamas saulės ir vėjo elektrines. Profesorius teigia, kad ši energija yra švari ir neišskiria anglies dvideginio, o tai yra vienas svarbiausių aspektų kalbant apie klimato kaitą ir vykstančius globalinio atšilimo procesus.
Taip pat nepaliekama ilgalaikių radioaktyvių atliekų, nes likusios medžiagos po reakcijos ir vėl gali būti panaudojamos. Per metus energija aprūpinant milijonus gyventojų, jos gamybai tereikia vos 500 kilogramų kuro, kuris randamas beveik visur. O svarbiausia – toks gamybos būdas padėtų visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir tapti nepriklausomais nuo Rusijos.
Branduolių sintezė, lyginant su saulės ir vėjo jėgainėmis, yra pranašesnė tuo, jog reaktorius dirba nuolat, todėl energija gali būti panaudota čia ir dabar, jos pagaminama kur kas daugiau. O štai saulės ar vėjo jėgainės energiją generuoja tik tuo metu, kai yra aktyvūs ją skleidžiantys šaltiniai.
Kada galime tikėtis revoliucijos energetikos srityje?
Konsorciumas „EUROfusion“ koordinuoja darbą 29 valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Vykdomi parodomieji projektai, o prie svarbių ateities planų prisideda apie 4 tūkst. mokslo darbuotojų. Taip pat itin aktyviai dirbama su branduolinės sintezės įrenginio „Iter“ projektu. Jis statomas Prancūzijoje, apie 80 proc. darbų jau yra atlikta. Tai – tarptautinis projektas, prie kurio prisideda Europos Sąjungos, Kinijos, Indijos, Japonijos, Pietų Korėjos, JAV ir, nepaisant karo, Rusijos mokslininkai.
Kol kas branduolių sintezės kūrimo procesai yra eksperimentų stadijoje. T. Donė paaiškino, kodėl tokie darbai užtrunka ir kam skiriama ypač daug dėmesio. Mokslininkas teigia, kad procesui reikalinga ypač aukšta temperatūra. Tokį karštį atlaikyti gali tik specialios medžiagos, kurios turėtų neišsilydyti net Saulėje. Taip pat pagelbėti galėtų ir aktyvaus vėsinimo sistemos. Profesorius patikino, kad tai yra įmanoma, tad šiuo metu vyksta eksperimentai ir medžiagų tyrimai.
Kadangi kalbama apie pokyčius ateityje, galimybę atsisakyti iškastinio kuro ir energinę nepriklausomybę nuo Rusijos, įdomu, o kada branduolių sintezė bus pritaikyta energijai gaminti? Šiuo metu statomas „Iter“ įrenginys, kuris turėtų pradėti veikti 2030 metais, o visu pajėgumu – 2036-aisiais. Tuo pat metu dirbama prie pirmojo reaktoriaus demonstracinės versijos. Šie procesai yra sudėtingi, todėl ir naujų elektrinių dar teks palaukti. Kai bus atlikti reikalingi eksperimentai ir tyrimai, branduolių sintezę bus pasiruošta panaudoti. Manoma, kad to sulauksime tik po 2050 m.
Kiek naudojant branduolinę sintezę vartotojams kainuos pagaminta energija, neaišku. Nors tokių elektrinių įrengimo kaštai yra dideli, tačiau, kaip teigia T. Donė, kaina vis tiek būtų daug palankesnė.
Komentarai nepriimami.