Šią savaitę vėl kalbinu Rūtą, tik šį kartą – kitą. Rūta Bradaitienė gyvena Puskelnių k. (Marijampolės sav.) esančiuose soduose, tai visai nenuostabu, kad jos šeima turi obuolių – nes koks gi sodas be obelų? Todėl Rūta kasmet pasigamina obuolių sūrių. Sako, tai puikus desertas netikėtam svečiui užsukus, o ir šiaip labai smagu, kai namuose visada yra ko nors skanaus.
Rūtos sūriai ypatingi tuo, kad juose labai mažai cukraus, o dar daugiau skonių jiems suteikia žinote kas? Skaitykite receptą ir sužinosite.
Taigi – viskas paprasta: reikia 3,5 kg nuluptų obuolių ir 200 g cukraus. Apie visą procesą pasakoja pati Rūta:
– Nuluptus obuolius supjaustau skiltelėmis, jas užpilu cukrumi ir palieku parai pastovėti kambario temperatūroje, kad išsiskirtų sultys. Kitą dieną obuolius gerai nusunkiu, atvirame puode storu dugnu verdu gautą sirupą, kol jo lieka ne daugiau kaip trečdalis. Virimo laikas priklauso nuo to, kiek sultingi buvo obuoliai ir kiek sulčių išsiskyrė. Aš viriau apie 15 min.
Tada supyliau obuolius ir viriau toliau, nuolat maišiau mediniu šaukštu, kol obuoliai sukrito, o masė ėmė tirštėti (apie 1–1,5 val.). Ir vėlgi – virimo laikas priklauso nuo obuolių rūšies, jų kiekio ir ugnies intensyvumo. Jei virsime ant didelės ugnies, tai masė labai taškysis (ypač jei obuoliai sultingi). Jei ant mažesnės ugnies, mažiau taškysis, bet ilgiau virs. Ant kokios ugnies bevirtume, vis vien teks nuolat maišyti, nes obuolienė yra linkusi greitai prisvilti. Baigiant virti dėjau saulėgrąžų. Galima dėti riešutų, spanguolių ar razinų, sūris bus dar skanesnis.
Sakysite, kaip žinoti, kad obuolienė jau pasiruošusi tapti sūriu? Paprasta: kai perbraukus per puodo vidurį masė nesubėga atgal. Tuomet atvėsusią obuolienės masę supilstau į sūrmaišius ir porai valandų paslegiu, kad būtų sūrio formos. Išėmusi iš sūrmaišių juos dar keletą dienų laikau sausai padėtus kaskart pavartydama, kad išdžiūtų. O po to – į sviestinį popierių ir padedu į spintelę, kad sausoje vietoje ramiai subręstų.
Ačiū Rūtai už receptą. Bandom?
Komentarai nepriimami.