Ar būsimas takas pašešupyje bus visiems vienodai „teisingas“ – ir pėstiesiems, ir paspirtukininkams, ir dviratininkams, ir šalia jo gyvenantiems žmonėms? Ramybės neduodantis Ramybės parko klausimas: ar saugūs bus pėstieji, ar bus jiems kada gėrėtis gamta, ar tik saugotis, kad ant jų „neužskristų“ koks dviratis ar paspirtukas? Klausimų šia tema gyventojams kyla ir daugiau.
Tako vizija
Numatyta, kad iš ES lėšų (80 proc.) ir Marijampolės savivaldybės lėšų (20 proc.) 2025 ar 2026 metais dešiniajame Šešupės krante, Ramybės parko prieigose (užliejamoje pievoje) turėtų būti ant polių pastatytas takas. Jis tęstųsi ir Ramybės parke, numatomas tako ilgis – apie 170 metrų. Juo galėtų riedėti dviračiai, paspirtukai ir vaikščioti pėstieji. Takas prasidėtų A. Civinsko g. gale, iki kur jau yra nutiestas dviračių takas, toliau eitų švendrais apaugusiu Šešupės pakraščiu. „Išėjęs“ į sausumą, jis per Ramybės parką pakeltu asfaltuotu taku eitų iki būsimo tilto Aušros gatvėje. Šis projektas jau svarstytas ir viešai. Būta pasiūlymų kai kuriuos sprendinius koreguoti, ar į juos bus atsižvelgta, neaišku.
Šalia būsimo tako – architekto namai
Net girdžiu komentarus: „Netoliese, greta būsimo tako, Žvyryno gatvėje, gyvena architektų Astos ir Gintauto Vieversių šeima, tai aišku, kad jie nenori triukšmo ir kokių nors takų, einančių netoli sklypo tvoros“. Kita vertus – kas, jei ne Žvyryno gatvės gyventojai, geriausiai žino situaciją ir mato būsimas problemas? O jų, sako architektas Gintautas, tikrai bus, jei projektuotojai neatsižvelgs į realią situaciją, nes kol kas matyti, jog projektas daromas „šaltai“, neįvertinant šios unikalios miesto teritorijos.
Takas miestui reikalingas
G. Vieversys sako, kad visiškai nekyla abejonių tokio tako reikalingumu, nes ši vieta mieste šalia Šešupės – nesugadintas, natūralus gamtos kampelis, kur vyrauja ramybė, gyvena vandens paukščiai, kurkia varlės ir vyksta visas natūralus gamtos gyvenimas. Žmonės privalo tai matyti, tuo gėrėtis ir mokėti džiaugtis, vaikams rodyti ir pan. Ir pagal bendrąjį (detalųjį) miesto planą toks statinys niekam neprieštarauja. Ir pagal Darnaus judumo planą viskas yra suprogramuota. Tai kokia gi problema?
– Mes, Žvyryno gatvės gyventojai, jaučiame didžiulę atsakomybę, kad šis natūralios gamtos oazės gyvenimas nebūtų sutrikdytas. Kadangi tai ornitologinė teritorija, čia turėtų būti pažintinis takas, skirtas tik pėstiesiems, kad nebūtų drumsčiama ramybė perintiems paukščiams, pagaliau – ir netoliese gyvenantiems žmonėms ramybė vakarais yra svarbi. Galima tik įsivaizduoti, kokie garsai sklis, kai lentiniu taku (jo plotis numatytas apie 3 metrai) važinės dviračiai ir paspirtukai, – sako G. Vieversys.
Dviračių takas jau susiformavęs
Architektas G. Vieversys pasakoja, kad viešinimo metu siūlęs palikti dviratininkams įprastą tvarką – nuo A. Civinsko g., kur baigiasi esamas dviračių takas, pasukti Žvyryno gatve, kuri yra visai neilga, kuria jau įpratę važinėti dviratininkai. Tereikėtų prieš įvažiavimą į šią gatvelę pastatyti atitinkamus kelio ženklus. Iš minėtos gatvelės įvažiuoji į Ramybės parką ir toliau mini jau esančiu taku. Šis, senasis takas, beje, apverktinos būklės. „Gal būtų logiškiau, – sako architektas, – jį kokybiškai sutvarkyti ir leisti toliau juo važinėti dviratininkams ir paspirtukininkams? Kodėl ten nenukreipus projekto pinigų ir nesutvarkius? Manau, kad Darnaus judumo programos pinigai būtų panaudoti tikslingiau. Juk tai jau susiformavęs takas. O planuojamas medinis takas ant polių galėtų būti skirtas tik pėstiesiems. Gal tada ir nereikėtų jo tokio plataus“.
Takas bus dauboje
– Vieta, kurioje prasidės takas (A. Civinsko g.), yra aukščiau. Ramybės parkas taip pat aukščiau. Šias dvi aukščiau esančias vietas sujungs ant polių pastatytas takas, kuris leisis į daubą. Įsilėkus pakalnėn, gali kilti pavojus ne tik patiems dviratininkams ar paspirtukininkams, bet ir pėstiesiems. Takas eis ir per neoficialų pliažą, kur vasaromis ilsisi šeimos su mažais vaikais – taigi kirsis srautai (dviratininkų, paspirtukininkų ir prie vandens besiilsinčių žmonių). Kai nuo Ramybės parko nuokalne smagiai įsibėgėję atlėks dviratininkai ir paspirtukininkai, pliažas jau nebus Ramybės parko dalis, – sako architektas.
Jis dar kartą akcentuoja:
– Mes už taką. Bet už kitokį taką – pažintinį, ramų taką, kur nesusipintų dviratininkų, paspirtukininkų ir pėsčiųjų srautai. Mes norime tartis su valdžia, kuri su mumis tartis nenori. Jau turime dendrologinį parką. Galėtume turėti ir ornitologinį parką, kur nebūtų suardyta gyvosios gamtos harmonija.
G. Vieversio įsitikinimu, takas teisingai nefunkcionuos. Nes realiai (kad išvengtų įkalnės ir nuokalnės) dviratininkams bus patogiau važiuoti senuoju Žvyryno gatvės keliu ir toliau – senuoju Ramybės parko taku. Taip pat neramu ir dėl to, sako architektas, kad dėl srautų susikirtimo ir, esant slidžiai medinei dangai, gali įvykti nelaimių.
– Suprantu, kad tai bus projekto pinigai, bet juos galima panaudoti ir kitaip, tikslingiau. Apmaudu, kad su mumis, gyventojais, tariasi tik paviršutiniškai – dėl to, kad įstatymai įpareigoja tartis. Skaudžiausia, kad nesprendžia esminių saugumo problemų. Negalima ant tako padaryti tokio jovalo, – įsitikinęs G. Vieversys.
Trūksta jautrumo
Institucijos (Marijampolės savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos), atsakydamos į Žvyryno gatvės gyventojų raštą, informavo juos, kad minėtoje teritorijoje nėra gamtos paveldo objektų (gamtos paminklų), nenustatytos natūralių pievų ir ganyklų ar pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taip pat nėra saugotinų augalų ir gyvūnų rūšių. Todėl nemato pagrindo stabdyti šio projekto.
– Bet juk visa gamta privalo būti saugoma! – sako pašnekovas.
Architekto manymu, šis takas buvo suprojektuotas labai nejautriai (projektinius pasiūlymus rengė Vilniaus architektai). Iš pradžių jis buvo numatytas net 5 m pločio.
– Klausiau – ar jūs buvote vietoje, kad leidžiate sau taip neatsakingai projektuoti? Sakė, kad buvo. Bet neįsijautė. O galbūt tokią užduotį jiems pateikė Savivaldybė? Kai mes projektuojame, visada, jei matau, kad blogai, keliu klausimą atvirai ir bandau įtikinti užsakovą, kad yra blogai. Šiuo atveju projektuotojai nuėjo formaliu keliu – buvo užduotis, jie ir padarė projektinius pasiūlymus pagal ją. Nekėlė problemos – gal čia žiūrėkime jautriau, čia gamtinė situacija. „Įkalė“ taką ir jiems neįdomu, nes jie čia negyvena. Taigi čia, Ramybės parke, pasibaigus mediniam takui, atsiras asfaltbetoniu klotas takas. Gamtoje! Asfaltas! Kodėl negalėtų tai būti sutvirtintas žvyro takas? Mes, kaip architektai, projektuojame Marijampolėje, jautriai žiūrime į kiekvieno statinio, parko situaciją ir gamtinę aplinką. Šiuo atveju iš Vilniaus atvažiavę žmonės pasižiūrėjo gana formaliai. Suprantu, kad viešieji pirkimai lemia laimėtoją, tačiau, pasirenkant pigiausius variantus, Lietuva yra skurdinama.
Turėsime sąlygas tapti dviračių miestu
Pasiteiravome, ką apie architekto G. Vieversio įžvalgas mano europinius projektus kuruojantis Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis. Jis pateikė argumentus, kurie galėtų nuraminti Žvyryno gatvės gyventojus ir visus, kurie naudosis minėtu dviračių ir pėsčiųjų taku.
„Dėl ornitologiniu požiūriu unikalios gamtos: Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad minėtame užpelkėjusiame paupyje vertingų ar į Raudonąją knygą įrašytų paukščių ir jų peryklų nėra. Teritorija prie Šešupės nėra saugoma teritorija NATŪRA 2000, taigi tako statybos projektas nepažeidžia gamtosauginių reikalavimų. Kadangi vieta, kur bus tiesiamas takas, yra užpelkėjusi, architektų nuomone, geriausias variantas – jį įrengti ant polių. Jau atlikti dugno geologiniai tyrimai, gauti duomenys, kokiame gylyje atsiranda stabilus pagrindas ir kokio aukščio polių reikės.
Dėl saugumo: tako danga (medinės lentelės) bus apdirbtos tam tikra medienos apdirbimo technologija, kad lauko sąlygomis ji nebūtų slidi. G. Vieversys kelia problemą dėl atsirasiančios įkalnės ir nuokalnės (kadangi takas atsidurs dauboje). Noriu akcentuoti, kad projektuotojai žino apie šią situaciją ir garantuoja, jog takas atitiks saugumo reikalavimus – joks profesionalas tikrai nerizikuos savo atestatais. Taip pat, kalbant apie saugumą, verta priminti, kad vadovaujantis Eismo taisyklėmis srautuose, kur susiduria pėstieji ir dviratininkai, pirmenybė visada teikiama pėstiesiems. Pats dviratininkas privalės įvertinti nuolydžius, greitį ir saugoti pėsčiuosius.
Dėl dviračių tako asfaltbetonio dangos Ramybės parke: svarstytas ir sutvirtinto žvyro variantas, bet Kultūros paveldo departamentas yra išdavęs sąlygas, kad šioje teritorijoje giliai kasinėti negalima – kad nebūtų atkasti ten galimai palaidotų žmonių palaikai. Projektuotojas formuos sankasą ant dabartinės dangos, ją pakeldamas ir padengdamas asfaltbetoniu.
– Takas bus statomas iš ES Darnaus judumo priemonės lėšų. Šis projektas neprieštarauja Marijampolės miesto bendrajam planui. Šiemet balandžio pabaigoje turėtų būti išduotas Statybą leidžiantis dokumentas. 2023 m. rugsėjo mėnesį Regiono plėtros tarybai pateikėme paraišką dėl finansavimo. Įvykus vertinimo procedūrai, galbūt jau kitų metų sausio mėn., bus galima skelbti rangos darbų konkursą. Taigi realiai 2025 m. gali prasidėti darbai. Projektas kainuos preliminariai 556 tūkst. eurų. Šis valstybinėje žemėje tiesiamas takas sujungs miesto dviračių takus į vieną ir apims visą miestą. Nežinia, ar dėl to tapsime dviračių miestu, bet sąlygos tam bus sudarytos, – sakė V. Tumelis.
Komentarai nepriimami.