Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje neseniai atidaryta menininko iš Vilniaus Gedimino Endriekaus kūrybos paroda „Homo imaginativus“. Joje – originalūs skulptūros ir tapybos darbai, kupini įvairių simbolių ir reikšmių. Pirmą kartą mūsų mieste pristatomo menininko kūriniai gerokai praplečia mūsų vaizduotę ir supratimą apie tai, koks įvairialypis gali būti menas.
Pasak dailėtyrininkės Jolitos Mieželaitienės, kiekvienas simbolis, kurį panaudoja menininkas – tai mįslė, kurią mums reikia įspėti, o ne pamoka, kurią reikia perskaityti. Šis autorius ilgokai po Dailės akademijoje apginto diplominio darbo nieko nekūrė, kaupė jėgas ir supratimą, kol aptiko, kas jį jaudina, kokias vizijų ertmes jam norisi užpildyti…
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
G. Endriekus gimė 1982 m. Plungėje, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. 2005 metais Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete jis baigė skulptūros studijas, o persikėlęs gyventi į Vilnių pradėjo dirbti bronzos liejykloje, kur darbuojasi iki šiol.
Savo pirmąją personalinę bronzos skulptūrų parodą „Prologas“ G. Endriekus surengė 2015 metais ir nuo tada skulptūros darbus eksponavo jau trisdešimtyje personalinių ir grupinių parodų, tarp jų 2019 ir 2020 m. tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“. Nuo 2016 m. jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Mažakalbio autoriaus parodą Marijampolėje pristatė mūsų kraštietė, Vilniaus meno galerijos AP galerininkės asistentė Ieva Kazlauskaitė. „Ši paroda balandžio mėnesį buvo eksponuota Vilniuje, o dabar atkeliavo pas jus. Jos pavadinimas – gal netikėtas, lotyniškas, susijęs su žmogumi ir jį vaizduojantis, nes autoriui jau nuo mokyklos buvo įdomu biologija, ten jis atrado žmogų ir jo temą iki šiol tęsia kūryboje“, – sakė ji.
Parodoje eksponuojami ne tik skulptūros darbai, bet ir keletas G. Endriekaus tapybos pavyzdžių. Kiekvienas lankytojas čia gali pavartyti ir jo eskizų knygas.
Menininkas yra pasakojęs, kad muzikavimas ilgokai jam buvo svarbesnis nei mokslai ar menai. Kūrėjas tik atsitiktinai suprato, kad jį aplankantys sapnai, kaip tamsoje patenka į mokyklos biologijos kabinetą ir šventvagiškai siekia pasisavinti ten tvarkingai spintoje sudėliotas žmogaus kaukoles ir skeletus, yra pranašiški.
– Būtent sapnų vizijų energetika Gedimino individualiam stiliui suteikė šiurpoką įdomumą ir siurrealistinio meno poveikį. Siurrealizmo idėjos Gedimino mažųjų formų skulptūrose persipina su senovės baltų žalvarinių amuletų tradicijomis. Bronziniai fantasmagoriniai padarai – absoliučios vaizduotės padarinys, atkeliavęs iš mitų ar okultinių papročių, fantazijos gaivalų. Kitas ištroškusią menininko vaizduotę pagirdantis šaltinis – senovės Egipto menas ir krikščioniškoji simbolika, – teigia J. Mieželaitienė.
Menininkas prisipažįsta, kad patikėti savo kūrybiniais gebėjimais ir prasmingumu buvo nelengva, prireikė artimųjų „spyrio į užpakalį” ir visokių kitokių impulsų ar postūmių savarankiškai kūrybinei pradžiai. Tai įvyko ir atėjo laikas žmogiškosios vaizduotės įprasmintai formai ir pavidalams atsirasti. Su šio originalaus menininko kūryba B. Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje galima susipažinti iki rugsėjo 7 dienos.
Komentarai nepriimami.