Žiema palanki kelininkams: intensyviai remontuojamos gatvės
Pasak uždarosios akcinės bendrovės „Kelranga“ vadovo Algirdo Brazio, rengiant Vilkaviškio – J. Ambrazevičiaus – Brazaičio – Vokiečių žiedinę sankryžą susidurta su netikėtumais, todėl remonto darbai tęsiasi ilgiau negu buvo numatyta. „Planavome, kad baigę rengti žiedinės sankryžos dalį link J. Ambrazevičiaus Brazaičio gatvės, ne tik, kad atidarysime eismą šia gatve, bet ir leisime jos dalimi judėti link Vilkaviškio, taip įgydami galimybę su darbais plačiau persikelti į Vokiečių gatvę. Buvome suplanavę, kad jau gruodį šioje atkarpoje galėsime pakloti pirmą asfalto sluoksnį. Deja, paaiškėjo, kad pačiame sankryžos viduryje yra ESO dujotiekis, kuriuo tiekiamos gamtinės dujos šalia esančių namų gyventojams. ESO nurodė, kad būtina pakeisti vamzdžių izoliacinę medžiagą. Tai gana sudėtingas technologinis procesas, nes dujų tiekimas negali būti nutrauktas. Šiuo metu vamzdžiai atkasti, nuo pirmadienio rangovas jau turėjo pradėti darbus, tačiau dar jo nematome“, – kalbėjo A. Brazys.
Nepasiduodantys mažieji tiki ateitimi
Kažkada populiarūs buvę prekybininkų kioskeliai Marijampolėje pamažu išnyko, tiksliau juos užgožė didieji prekybos centrai. Vieni mažųjų prekyviečių savininkai pajutę didžiulę konkurenciją neįstengė išsilaikyti ir užsidarė, o štai Rima Zuikevičienė nepasidavė ir po pertraukos vėl atvėrė savo kioskelės (taip moteris vadina savo parduotuvėlę) duris ir susigrąžino pirkėjus.
Plečiama naujųjų kapinių teritorija, registruojami neprižiūrimi kapai
Marijampoliečiai pastebėję, kad Marijampolės naujosiose kapinėse prasidėjo statybos darbai, svarstė, jog galbūt pradėtas statyti kolumbariumas. Pasidomėję išsiaiškinome, kad statomas ne kolumbariumas, bet plečiamas Marijampolė naujųjų kapinių plotas.
Keturkojai sodybų grožio niokotojai ir kitos apželdinimo įdomybės
Apželdintoju apie 18 metų dirbantis Aivaras Sakalauskas, paklaustas „turbūt jūsų sodyboje tai kaip rojaus sode?“, save pavadina batsiuviu be batų. Linksmų plaučių ir žodžio kišenėje neieškantis Aivaras atvirai pasakoja, kad baigė Sangrūdos mokyklą – joje viskas buvo įdomu, viskas sekėsi, tad studijuoti galėjo kur tik sugalvojęs. Bet paklausė patarimo ir įstojo į informatiką Vytauto Didžiojo universitete. Dirbo pagal specialybę ir vis pagalvodavo, kad ekranai ir skaičiukai – ne jam, nes širdis dainuoja ne tas melodijas, kurios jam patiktų. Radęs skelbimą, kad vienai apželdinimo įmonei reikalingas pagalbinis darbininkas, nusprendė pabandyti.
Komentarai nepriimami.