Šiandien renovavus seną daugiabutį galima sukurti modernų, patogų ir kokybišką būstą net ir prieš kelis ar daugiau dešimtmečių iškilusiuose pastatuose. Įgyvendinus kompleksinius atnaujinimo sprendimus jie virsta namais, atitinkančiais šiandieninius lūkesčius – pradedant energiniu efektyvumu, komfortu, estetika, baigiant saugumu bei ilgaamžiškumu.
Atsparūs aplinkos poveikiui, ilgaamžiai ir saugūs
Šiuolaikinis daugiabučių modernizavimas remiasi kompleksiniu požiūriu – nebeužtenka vien išorės atnaujinimo, būtina įvertinti viso pastato techninę būklę bei jo potencialą. Anot Kauno technologijos universiteto mokslininkės Jurgitos Černeckienės, paprastai senųjų butų išplanavimai nebėra tokie patogūs ir šiuolaikiški kaip šiandien norėtųsi, tačiau neretai siekiant norimos gyvenimo kokybės butus pakanka tiesiog perplanuoti. Tam svarbu išnagrinėti jų ypatumus, pavyzdžiui, išsiaiškinti kurias pertvaras galima keisti, kurių – ne, akcentuoja pašnekovė. Kai kuriuos perplanavimo darbus galima įtraukti ir į namo renovacijos procesą.
„Jei pastato dydis ir planiniai sprendimai atitinka gyventojų poreikius, statinys buvo tinkamai prižiūrimas, laikančios konstrukcijos yra tvirtos – toks namas tikrai vertas renovacijos. Atnaujintas pastatas toliau sėkmingai gali atlaikyti apkrovas, išorinį aplinkos poveikį, tampa pakankamai ilgaamžis ir saugus“, – tvirtina J. Černeckienė.
Efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius
Kaip pažymi Lietuvos statybų inžinierių sąjungos narys inžinierius Mantas Šakočius, renovuoti senus daugiabučius verta ir dėl to, kad daugeliu atvejų jų vieta yra strategiškai patraukli, turi išvystytą infrastruktūrą. Be to, renovacija dažnai yra ekonomiškai naudingesnis ir aplinkai palankesnis sprendimas nei naujo pastato statyba. Jos metu sumažėja poreikis gaminti ir transportuoti didelį kiekį naujų statybinių medžiagų, todėl išmetama mažiau anglies dioksido.
„Norint atlikti kokybišką renovaciją pastatą reikia vertinti kaip vientisą sistemą ir numatyti kompleksines renovacijos priemones. Prie kokybiškesnės renovacijos prisideda ir naujos valstybės finansuojamos priemonės. Balkonų išplėtimas, jų langų ir durų angų didinimas, naujų balkonų, dviračių saugyklų, priedangų įrengimas, elektromobilių įkrovimo stotelės efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius – nuo patogumo ir ekologijos iki saugumo“, – sako M. Šakočius.
Įmanoma transformuoti pagal šiandienos standartus
Svarbus ir istorinis aspektas – pasak Švedijoje, Malmėje gyvenančio architekto Džiugo Lukoševičiaus, sovietmečio daugiabučiai, jų rajonai yra tam tikros epochos ženklas. Tačiau tai nėra Lietuvos unikumas – šią problemą turi daugelis Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Švedija.
„Vis dar kyla diskusijų: vieni tokį architektūrinį paveldą vertina kaip reikšmingą istorinį palikimą, kiti siūlo kuo greičiau jį naikinti. Tačiau tiesa greičiausiai slypi per vidurį – šie rajonai yra XX a. modernistinės urbanistikos pavyzdys. Struktūros, kurios išlikusios iki šiol, gali būti transformuotos taip, kad atitiktų šiandienos miestų kokybės standartus. Svarbiausia ruošiantis renovacijai nepamiršti kitų miesto funkcijų: kultūrinės, viešosios paskirties, komercinės“, – teigia architektas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
Užs. 509.
Komentarai nepriimami.