Igliaukos bibliotekoje apsilankiusi rašytoja Ilona Ežerinytė – trijų prestižinių Lietuvos vaikų literatūros premijų laureatė, literatūros konkursų laimėtoja, tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY narė, kūrybinio rašymo mokytoja, knygų „Šunojaus diena“, „Sutikti eidą“, „Verksnių klubas“, „Skiriama Rivai“, „Tetulė Liu“ ir „Dabar Marselis“ autorė. Ji igliaukiečiams vedė kūrybinio rašymo pamoką. Kodėl skaitome arba kodėl nemėgstame skaityti? Kaip „užkabina“ knygos? Kokių savybių reikia norint parašyti knygą? Kūrybiškumo – ir dar kartą kūrybiškumo…
Rašytoja Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos gimnazistus bei bibliotekos lankytojus paklausė: „Ar kada svajojote parašyti knygą? Aš norėčiau jūsų svajonę paversti tikrove.“ Ji dalyviams pasiūlė smagius ir žaismingus pratimus, skirtus lavinti mąstymą ir vaizduotę. Jie turėjo surasti asociacijas įvairioms figūroms, sukurti istoriją pagal tekusį personažą. Žaismingo pokalbio metu atskleidė įkvepiančių istorijų paslaptis. Jos padedami kūrybinių dirbtuvių dalyviai vedė savo herojus per įvairius išbandymus ir nuotykius link laimingos pabaigos. Svarbiausia buvo išlikti originaliam ir nemėgdžioti kitų!
Susitikime rašytoja Ilona Ežerinytė pateikė skaitytojams knygų ir istorijų rašymo trumpą „abėcėlę“. Anot prozininkės, paskatinti rašyti gali net ir paprasčiausios situacijos. Kūrėja teigė, kad aplinkos analizavimas – svarbus rašytojo bruožas, kadangi idėjos neretai kyla iš smulkmenų kiekvieno žmogaus kasdienybėje, svarbiausia jas pastebėti. ,,Norint parašyti knygą reikia žinoti vadinamą ,,Pelenės“ schemą. Tai ir mūsų gyvenimo schema: gebėjimas dirbti, mylėti, džiaugtis, kentėti ir vėl džiaugtis po kančios“, – kalbėjo rašytoja.
Tinkamu laiku į rankas paimta tinkama knyga gali padaryti stebuklus. Labai sunku, kai nerandi žmogaus, kuris suprastų tai, ką tu jauti, su kuriuo galėtum pasidalyti savo išgyvenimais, o jis atsakytų: „Žinau! Ir man taip buvo“. Kai tokio artimo žmogaus paauglio gyvenime nėra, juo gali tapti knygos veikėjas, kuris patiria tą patį. Šis veikėjas tarsi sako: „Tai išgyvenai ne tu vienas. Tai išgyvenau ir aš. Ir… išlikau.“ Todėl labai svarbu, kad paaugliškos knygos turėtų laimingą pabaigą arba bent jau nuorodą į laimę. Kad paauglys matytų, jog iš tos tamsos, kurioje jis jaučiasi esąs, galima išlipti. „Skaitykite knygas ir rasite išeitis“, – atsisveikindama palinkėjo rašytoja.
Dalia SUDEIKIENĖ, Igliaukos bibliotekininkė
Komentarai nepriimami.