Taigi – po kelių apniukusių ir šaltų dienų – ėmė ir nušvito: lyg kas dosnia ranka nužėrė į šalis debesis ir leido sušvisti spalvoms, pasklisti kvapams ir džiugiems paukščių balsams. Ne vien paukščių: padainuoti, margais tautiniais kostiumais pašvytruoti susirinko dešimtys jaunų ir vyresnių dzūkų, žemaičių, sūduvių net iš tolimų kraštų (o kur dar pasiklausyti, kartu padainuoti atvykusieji?).
„Ant tėvelio margo dvaro“ – taip vadinasi nebe pirmus metus vykstantis folkloro festivalis, kurį organizuoja Kalvarijos kultūros centras (KC). Kolektyvus, jame iš visos Lietuvos pabuvojusius, dar suskaičiuotum, o štai dalyvių ir jų sudainuotų dainų, pagriežtų melodijų skaičių tai jau tikrai pamestum… Festivalis – tik viena tęstinio projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ veiklų, ne mažiau patrauklių ir prasmingų, dalis, tarsi apvainikuojanti daugybę kitų darbų.
Nebe pirmus metus finansiškai remiant Lietuvos kultūros tarybai ir Kalvarijos savivaldybei, be festivalių, surengta į etnokultūros gelmes vedančių paskaitų, susitikimų su šios srities specialistais, su kolektyvais ir jų vadovais, mokytasi ir dainuoti, ir apsirengti, ir kultūros vertybes aprašyti… Įgyvendinant šį projektą pasiektas didelis kultūros darbuotojų ir viso krašto neabejingų žmonių laimėjimas: Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. 2023 m. išleista knyga „Žydi klesti bijūnėlis.
Kalvarijos krašto dainos, žaidimai, rateliai, šokiai“ su kompaktine plokštele ir ansamblio „Bruknyčia“ dainomis. Šis kolektyvas kartu su Kultūros centro ansambliu „Diemedis“ ir buvo šventės šeimininkai. Nors – tikroji šeimininkė, viską aprėpianti ir, kur reikia, nukreipianti – projekto vadovė Rasa Januškienė. Žinia, ne vienam žmogui padedant.
Nebuvusiam Kvietkinėje, o tiksliau – „Bitutės“ sodyboje, reikia pasakyti, kad geresnę vietą tokiam renginiui nelengva rasti: čia ir didelė erdvė, apsupta medžių, ir ežeras, ir kalnelis, nuo kurio dainos sklinda ratais ir vingiais kartu su paukščių giesmėmis. Ant jo ir prasidėjo festivalis. Ir dainomis, o dar daugiau – apie jas ir dainuojamojo folkloro įvairovę kalbėjo etnomuzikolgė, Lietuvos Nacionalinio KC nematerialaus kultūros paveldo specialistė Loreta Sungailienė, ir pati dainuojanti, ir kitus mokanti, visas skirtingų regionų dainavimo subtilybes pajaučianti… Tad natūraliai iš pirmojo renginio ant kalnelio išsirutuliojo kitas – savo dainas atliko „Bruknyčia“ su vadove Inga Degutiene, o L. Sungailienė šio krašto dainavimo tradiciją komentuodama ir kitų regionų dainavimą pademonstravo.
Prisidainavus ir belaukiant popietinės programos buvo ką veikti. Aistiškių kaimo bendruomenės moterys kvietė ne tik ragauti kelių rūšių sūrių, bet ir apie jų gamybos būdus papasakojo. Šeimininkės – Kvietkinės bendruomenės narės ir šių namų šeimininkės – čirškino lašinukus, kurie turėjo pagardinti duonsriubę: jos visas didelis puodas kvepėjo, visiems užteko.
Čia pat kvepėjo žolelių arbatos, o meniškos prigimties Dalia Arminienė pademonstravo, kaip tautiniais rūbais puošia lėles bei minė mįsles apie atskirų regionų aprangą. Kas, jei ne ansambliečiai, po Lietuvą važinėjantys, didelėse šventėse dalyvaujantys, galėjo geriau atsakyti? Matyt, ir dėl žinojimo, ir dėl dainavimo vėliau buvo apdovanoti…
…Didysis visų kolektyvų koncertas vyko jau ne ant kalnelio – nė nebūtų tilpę visi su žiūrovais. Dekoracijų vietoje – sodri medžių žaluma, apšvietimas – taip išsiilgta saulė su debesėlio šešėliu. Pradžioje Kalvarijos folkloro ansamblis „Diemedis“ atliko apeigą deivei Mildai (neseniai jos diena buvo praėjusi). „Tebūnie šis koncertas pasidalijimas džiaugsmu, paklausykime gamtos ir įsiliekime į ją, nes mums to reikia. Projektas vyksta ne pirmi metai – ir kasmet atrandama naujų ženklų“, – sakė koncertą pradėdama L. Sungailienė.
veikinimo žodį tarė Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas: „Esate šaknis, kuri perduoda būsimoms kartoms tradicijas ir papročius, nes be istorijos tautai nelemta išlikti“. Mero padėkos buvo įteiktos R. Januškienei ir Sangrūdos kultūrinio darbo organizatorei Angelei Bapkauskienei.
Visus kolektyvus L. Sungailienė gražiai pristatė, paminėdama ir gyvavimo laiką, ir pelnytus apdovanojimus (nors viską ir sunku išvardinti). Pradėjo koncertą „Bruknyčia“, surengusi jau 17 viešų knygos pristatymų, šį ansamblį pakeitė Skriaudžių (Prienų r.) „Kanklės“ – ilgiausiai gyvuojantis unikalus kolektyvas, kuriam vadovauja Dalia Venckienė, o paskui garsiais plojimais buvo sutiktas net penketą valandų iki šventės važiavęs Sedos (Mažeikių r.) folkloro ansamblis „Rėmolee“, kuriame ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunimo gausus būrys. Smagiai pynėsi Varėnos ansamblio „Žeira“ dzūkiškos dainos su Griškabūdžio „Novos“ zanavykiškomis, o jau kalvarijiečių „Diemedžio“ taip pat besiklausytum…
Komentarai nepriimami.