Žemaitė: žinoma ir vis naujai atrandama
Kelionė į praeitį
O gal ne? Nes ekskursijoje į Žemaitiją, kur pusšimtis marijampoliečių, ir ne tik, gegužės pradžioje lankė su rašytojos gyvenimu susijusias vietas, kartais atrodė, kad vykstame į svečius, kad mūsų ten laukia… Kelionei vadovavusi muziejininkė Valė Klesevičienė (ji ir projekto sumanytoja bei vadovė) pažėrė tokią gausą informacijos, kad net nemažai žinantiems teko suklusti. Paveikios buvo jos perteiktos pačios Žemaitės mintys – „Autobiografiją“, kaip atskirą kūrinį, tikrai ne kiekvienas skaitė.

Ir atvykus į Bukantę Plungės rajone, rašytojos gimtinę, vizualizavosi tai, kas neseniai girdėta: „Bukantiškėj (dvare) buvo labai gražios apylinkės: didelis sodas, aplinkui prūdas, pakalnėj malūnas, laukai, pievos; visur keliukai, topoliais apsodinti…“ Daug kas, žinoma, per pusantro šimtmečio čia pasikeitė – bet liko laukai ir dangus virš jų.
ankytojų laukia ir ponų namas, kuris nesunyko tik atkaklių Žemaitės mylėtojų ir Žemaitijos patriotų dėka, atstatyti ūkiniai pastatai, kur veikia įvairios ekspozicijos, vyksta edukacijos, parodos, spektakliai. Linksmos, vaišingos šių namų šeimininkės smagiai žemaitiškai pasakojo ir apie Žemaitę, kurios memorialinis muziejus didžiajame name įrengtas, ir apie tai, kiek daug visko čia būna. Muziejuje autentiškų daiktų nedaug – rašomasis stalas, drabužių kabykla ir komoda, bet stengtasi atkurti to laikmečio namų aplinką.

domus ir pats pastatas, unikali šildymo sistema. Žvalgydamiesi negalėjome neprisiminti, kad ir Beniuševičių Julytė (taip ją vadina ir muziejininkės), ir kiti vaikai nuo mažumės šiuose laukuose ir pievose dirbo kiek jų jėgos leido. Nežiūrint to, kad rašytojos kilmė bajoriška, kad tėvas tvarkė šį grafų Pliaterių palivarką…
…„Man parūpino gerą tarnystę pas dvarponį Gorskį netoli Telšių, Džiuginėnuose“. Taip rašo „Autobiografijoje“ ir, sutapimas ar likimo išdaiga – čia prabėgo dveji bene patys gražiausi Julijos gyvenimo metai. Čia, kaip pati sako, sunkiai nedirbo, čia vakarais susibūrę jauni ir vyresni pasakojo įvairias istorijas ir savo gyvenimo patyrimus, čia 1865 metais ji ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto…
Džiuginėnuose tebeišlikę šimtamečiai parko medžiai, didingoje aplinkoje (netoli ir piliakalnis) tebestovi kiek pavargę pastatai, dabar priklausantys trims šeimininkams… Čia iš tiesų gali patirti: buvusio gyvenimo ir dabarties sąsajas, pavasario šėlsmą – Žemaitijoje jis kitoks, nei pas mus.

Trečiasis kelionės akcentas (be stabtelėjimo Telšiuose, kur krinta į akis afišos su Žemaitės metams skirtais renginiais) – Ušnėnai Kelmės rajone. Čia – rašytojos šeimos namų vietą žymintis akcentas, bet visai greta – Povilo Višinskio namas-muziejus, kur įrengta ekspozicija, pasakojanti apie šiuos du tokius reikšmingus mūsų kultūrai žmones. Juo rūpinasi Kelmės muziejininkai bei garbaus amžiaus giminaitė.
Kelionė į jausmus
Dar vienas projekto „Žemaitės kelias“ renginys – humanitarinių mokslų daktarės, LLTI Moderniosios literatūros skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos Ramunės Bleizgienės pranešimas „Jausmai Žemaitės kūryboje“. Viešnia jau yra buvusi muziejuje – kartu su kitais gvildeno Žemaitės raštų kalbos problemą. Šį kartą ne vienas atėjusių tarsi pratęsė vos prieš keletą dienų patirtus įspūdžius keliaujant Žemaitės takais.

R. Bleizgienė seniai domisi XIX ir XX amžių sandūros Lietuvos istorija, kultūra ir literatūra, išskirtinį dėmesį skirdama to meto moterų veiklai ir kūrybai. Žemaitė – viena jų. Mokslininkė, vadovaudamasi fenomenologijos metodu, į Žemaitės kūriniuose aprašytus žmonių tarpusavio santykius, jausmus pažvelgia kiek kitu kampu nei įprasta. Ji įdomiai interpretavo aprašytus gamtos vaizdus: personifikuoti augalai, jų tarpusavio ryšiai atspindi ir vieno ar kito veikėjo vidinę būseną…

Pati pranešėja sakė, kad impulsas ir motyvacija gilintis į jausmų temą buvo pačios rašytojos mintys apie tai, kad jai buvo graudu klausytis Lauryno Žymanto pasakojimų apie baudžiauninkų likimą, buvo jo gaila… Savo kūryboje Žemaitė irgi neretai minėjo įvairius jausmus, bet jausmingumas čia nėra savitikslis – tai tiesiog to, ką matė, patyrė ji pati, kas vyko aplinkoje, atspindys. Viešnia panagrinėjo atskirus kūrinius ir jų veikėjus.
…„Žemaitės kelias“ dar nesibaigė: marijampoliečiai turės progos pamatyti du spektaklius.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė, vykdyti padeda partneriai ir rėmėjai.

Komentarai nepriimami.