Šaldytuvas – tai daiktas, kuris kalba be žodžių. Jis nei šaukia, nei komentuoja, bet žino beveik viską: kada buvome parduotuvėje, ar laikomės dietos, ar mokame planuoti, ar gyvename vienas, ar rūpinamės šeima. Šaldytuvas – tylusis mūsų gyvenimo veidrodis. Ir dar su lempute.
Ką iš tiesų slepia šaldytuvas?
Nereikia nė psichologo, kad pagal šaldytuvo turinį pasakytume apie žmones, kurie juo naudojasi. Jį kartais galėtume pavadinti emocijų saugykla, bylojančia apie impulsyvius pirkinius, akcijas, ant kurių pakibome kaip žuvis ant jauko, užmirštus ar pasenusius produktus. Tai ženklai, kad galbūt gyvenime trūksta stabilumo, ne tik kiaušinių.
Jei šaldytuve yra tik jogurtas, butelis vandens ir apelsinas – tikriausiai žmogus gyvena „greitai“, valgo darbe ir net pamiršta, kad turi šaldytuvą. Žinau tikrą atvejį, kad moteris šaldytuve (žinoma, išjungtame) laiko knygas, nes gyvena viena ir maisto atsargų nekaupia, ką nusiperka – tą suvalgo.
Sportininko šaldytuve turbūt rastume vištienos, baltyminių batonėlių ir… nulį džiaugsmo (pavyzdžiui, torto). Gurmanų šaldytuve tikriausiai išdidžiai stovi humuso indeliai, fermentuotas gėrimas, avokadas, kažkoks nišinis produktas ir dar kažkas, ką reikėjo marinuoti 48 val. (rado receptą „YouTube“, bet dar nespėjo išbandyti). Jei jame yra skani sriuba – galbūt tai reiškia, kad kažkas tave myli (ar myli tu). Jei atsirado butelis vyno – gal reikia su kuo nors pasikalbėti?
Kai tavo šaldytuvas yra panašus į vaistinę (tvarkos prasme) – tai aišku, kad gali kažką kontroliuoti (bent jau tą tvarką jame). Bet jei šaldytuvas iš tiesų tampa vaistine – ar ne laikas iš esmės pasirūpinti sveikata? O kai jis tuščias – galbūt laikas išeiti susitikti su draugais, kur maisto jums atneš padavėjas.
Ir dar: jei atidarei šaldytuvą penkis kartus per vakarą, bet nieko nepaėmei – galbūt ieškojai ne maisto, o, pavyzdžiui, ramybės?
Tai gal šaldytuvas išvis ne apie maistą?
Ką savo šaldytuvuose laiko mūsų pakalbinti žmonės?
Aldona (pensininkė):
– Aš viską šaldytuve laikau tvarkingai. Kai paklausėt, net pažiūrėjau: apatiniame stalčiuje – daržovės, aukščiau – dešra, lašiniai ir sviestas, dar aukščiau – uogienė (ojei, parašyta „2021 m.“). Ir duoną laikau šaldytuve, ilgiau šviežia išlieka. Šakočio gabalas (jei anūkai ateitų). Aišku, dar yra keptų kotletų ir sriubos, kurią verdu dviem dienoms. Viskas telpa, nors šaldytuvas nedidelis.
Kristina, virėjo (ir ne tik) specialybės teoriją ir praktiką įvaldžiusi žmona ir mama:
– Kadangi nemėgstu švaistyti maisto, mano šaldytuvas niekada nebūna perkrautas. Nemėgstu prisipirkti atsargų „iš anksto“ ir laikyti jų ilgai – man kur kas labiau patinka apsipirkti dažniau ir valgyti šviežesnius produktus. Vis tik yra keletas dalykų, kuriuos mano šaldytuve rasi visada: šviežių vaisių ar uogų ir daržovių. Sūris – tikras lyderis, be jo neapsieinu. Taip pat visada yra virtos dešros, sumuštinių duonos ir kiaušinių – pastaruosius mėgstame visa šeima. Ir pieno visada turime. Dar krienai – jų yra visada, vasarą ir žiemą! Ir į šaltą padažą įmaišau, prie mėsos ar kiaušinių dedu, net šiek tiek ant sumuštinio užsitepu.
Be to, šaldytuve visada yra jau pagaminto maisto, kurį bet kada galima pasišildyti. O šaldiklyje savo eilės laukia vištienos filė, žuvis, šaldytos daržovės bei uogos. Stengiuosi visada turėti šių atsargų, kad, jei reikėtų greitai ką nors pagaminti, turėčiau iš ko.
Jūratė (mokinės ir studentės mama):
– Mūsų šaldytuve visada turi būti pieno, pageidautina – jogurto, sviesto, sūrio ir varškės, vyrui – dešros ir lašinukų. Stengiuosi, kad šaldiklyje būtų višta ir gabaliukas mėsos. Ir, žinoma, visada – šaldytų uogų.
Mūsų studentė sako, kad savo šaldytuve visada turi šaldytų daržovių, pomidorų, marinuotų agurkėlių, pieno, sviesto ir, žinoma, tėvų maisto.
Gabija (studentė):
– Manau, suprantama, kad mes neturime atsargų juodai dienai, neturime šaldiklių (nebent minimaliai mažus). Nelaikome atsidėję skanumynų svečiams.
Studentiškame šaldytuve nerastumėte puodų su sriuba – mes tiesiog neturime laiko gaminti maistą. Bet mano šaldytuve yra „dedikuota“ vieta pienui – dribsniams užsipilti ar rytinei košei išsivirti. Pomidorų padažas taip pat užima labai svarbią poziciją: makaronams su dešrele, ryžiams su mėsa (plovu to nevadiname), mamos kepsniams ir šaldytai picai. O graikiškas jogurtas – ne tik mėsai, bet ir desertams: su bananais ir granola. Tik trys unikalūs produktai, kurie visada ištaiso padėtį!
Visiems kitiems produktams šaldytuvas – kaip viešbutis: „gyventojai“ keičiasi kelis kartus savaitėje. Suvalgytas kopūstas, tuščia vynuogių dėžutė, paskutinis sūrio gabalėlis byloja apie atsilaisvinusią vietą ilgai lauktam kitam maistui. Todėl frazė „pagaliau suvalgiau“ studentams kelia nuoširdų džiaugsmą. Su tėvais gyvenantys studentai šitokios laimės tikriausiai nesupranta, o ir jų, atėjusių pasisvečiuoti pas mus į bendrabutį, paprastai neturime kuo pavaišinti.
Mes, studentai, kuklūs. Tačiau galime didžiuotis – maisto nešvaistome.
Lina (gyvena viena):
– Nepasakyčiau, kad mano šaldytuve „tvarka kaip bažnyčioje“: maisto nerikiuoju pagal pakuočių dydį, bet užtat atsargų visada turiu: keletą rūšių sūrio, kokios nors vytintos arba rūkytos mėsytės, tuno arba menkių kepenėlių konservų, dar koks apelsinas ar kriaušė, kad per 20 minučių (kol į duris belsis svečiai) galėčiau paruošti užkandį prie vyno. O vyno sandėliuky, vienareikšmiškai, turiu kelių rūšių.
Rima (trijų vaikų mama):
– Šaldytuvas pilnas, bet niekada „nėra ką valgyti“. Vaikai sako – „nėra picų“, vyras sako – „nėra lašinių“. Bet užtat jame turiu gabaliuką šokolado (paslėpusi nuo vaikų). Kartais naktį užsidarau virtuvėje (nes šaldytuve yra šokolado).
Laimis, trijų vaikų tėtis:
– Svarbiausia, kad mūsų šaldytuve visada būtų kiaušinių, o šaldiklyje – gabaliukas rūkytos šoninės. Tada jokie svečiai nebaisūs: keletas minučių – ir skani kiaušinienė ant stalo. Žmona visada nuperka gerų tuno konservų. Tai kai kas nors netikėtai užsuka pasisvečiuoti, „greituoju būdu“ (užsirašykite šitą receptą) imame stiklainiuką su konservuotais žirneliais, raudonų pupelių indelį, saldžiųjų kukurūzų indelį, įpjaustome saldžiąją papriką (jų visada turime šaldytuve), čiliuko gabaliuką ir viską sumaišome su majonezu. Jau kaip skanu!
Nepaniekiname ir pusfabrikačių – šaldiklyje besiilsintys koldūnai, cepelinai ar žemaičių blynai – tikras išsigelbėjimas, kai namo grįžti alkanas kaip vilkas. O vaikai, žinoma, pageidauja, kad šaldytuve visada būtų pica. Ir ką tu su jais, nors ant viryklės stovi puodas su barščiais.
Atlikime mažą eksperimentą
Atsidarykime savo šaldytuvą. Pažiūrėkime į jį ne kaip į lentynas, o kaip į žemėlapį. Kurioje lentynoje – džiaugsmas? Kur – rutina? Kur galėtume pridėti šiek fantazijos, o kur – išsaugoti vasaros jausmą? Ir meilę gyvenimui.
Komentarai nepriimami.