Rugpjūčio 24-oji Lietuvoje nuo seno žinoma kaip gandrų išskridimo diena. Sakoma, kad kartu su išskrendančiais gandrais šiuo metu šalį palieka ir vasara. Lietuvos nacionaliniu paukščiu laikomų baltųjų gandrų skrydis į pietus mums praneša, kad prasideda ruduo. Gandrų išskridimo diena įamžina ne tik paukščių kelionę į šiltuosius kraštus, bet ir primena apie gamtos ciklų kaitą.
Nacionalinio paukščio titulas ir vieta lietuvių pasaulėžiūroje
Baltasis gandras neatsitiktinai vadinamas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. Jis nuo seno glaudžiai siejamas su lietuvių buitimi ir pasaulėžiūra. Gandras laikomas namų sergėtoju, saugančiu nuo nelaimių, sakoma, kad jis neša derlių, vaisingumą ir gerovę. Gandro lizdas sodybos kieme laikomas sėkmės ženklu. Kai kas, norėdami prisivilioti gandrų nešamą sėkmę, bando sudaryti tinkamas sąlygas lizdams sukti: į stulpus kelia vežimų ratus ir kitokius padargus, kad tik būtų tinkamos sąlygos gandrui apsistoti. Deja, ne visuomet tokie gandrams privilioti sutverti instrumentai tampa gandralizdžiais. Sakoma, kad gandrai lizdus suka ne ten, kur kviečiami, o tose vietose, kuriose vyrauja darna, meilė ir gerumas.
Gandrų migracijai pažymėti – net dvi datos
Atsižvelgiant į tai, kad gandras Lietuvoje yra svarbus ir gerbiamas paukštis, kalendoriuje jo garbei paskirtos net dvi datos. Pavasarį, kovo 25-ąją, švenčiame Gandrines, gandrų sugrįžimo šventę. Šiandien, rugpjūčio 24-ąją, minime gandrų išskridimo dieną. Kovą švenčiama šventė labiau žinoma, nes tai – džiaugsminga diena. Juk parskrisdami gandrai parneša pavasarį. O štai gandrų palydos sulaukia mažiau dėmesio, nes jų išskridimas siejamas su liūdnesnėmis nuotaikomis – vasaros pabaiga.
Nepaisant menko gandrų išskridimo šventės populiarumo, ji lietuvių kultūroje visuomet buvo minima ir žinoma. Apie tai, kad artėja gandrų išskridimo metas, žmonės suprasdavo iš jų elgesio. Ruošdamiesi didžiajai kelionei gandrai ima burtis į dideles grupes, vadinamas „mokyklas“. Dažniausiai tokiomis sambūrių vietomis tampa pievos, ariami laukai, pakelės. Čia jaunikliai mokosi skraidyti, treniruojasi, o patyrę paukščiai tarsi rodo jiems kelią. Tokiose vietose paukščiai daug laiko rugpjūtį praleidžia ir maitindamiesi, nes ilgam skrydžiui į Afriką reikia sukaupti pakankamą riebalų kiekį.
Papročiai ir tradicijos
Šaltiniai nurodo, kad kaimuose vaikai ir jaunimas pastebėję tokį gandrų elgesį mėgdavo juos palydėti į kelionę: bėgdavo paskui gandrus plasnodami rankomis, dainuodavo, švilpaudavo. Buvo tikima, kad kuo linksmesnės palydos, tuo sėkmingesnė bus kita vasara ir paukščiai būtinai sugrįš.
Senoliai stebėdavo gandrų elgesį, bandydami spėti būsimą žiemą: jei gandrai išskrenda anksti – žiema bus šalta ir ilga, jei delsia – ruduo bus ilgas ir švelnus.
Gandrų šventasis – Šv. Baltramiejus
Krikščioniškame kalendoriuje rugpjūčio 24-oji žinoma ir kaip Šv. apaštalo Baltramiejaus diena. Šis apaštalas krikščioniškoje tradicijoje laikomas ištvermingu, keliaujančiu misionieriumi. Šv. Baltramiejui liaudyje prigijo „gandrinio šventojo“ vardas. Priėmę krikščionišką tikėjimą lietuviai savo kasdienybėje nenustojo stebėti gamtos, todėl naująjį tikėjimą supynė su senosiomis tradicijomis. Taip Baltramiejaus diena liaudyje tapo tarsi gandrų išskridimo ženklu, netgi paplito posakis „per Baltramiejų gandrai išskrenda“.
Šiandieninė šventės prasmė
Gandrų išskridimo diena – tai daugiau nei kalendorinė data. Ji primena mums, kad laikas nestovi vietoje – vasara iškeliauja, užleidžia vietą rudeniui, kviečia žmogų priimti pokyčius su pagarba ir ramybe. Gandrų išskridimas simbolizuoja pabaigą, bet kartu ir primena, kad ateis nauja pradžia. Po šaltojo sezono ateis pavasaris, gandrai ir vėl sugrįš į savo lizdus. Todėl rugpjūčio 24-oji yra ne tik paukščių kelionės pradžia, bet ir priminimas apie neišvengiamą kaitą, kuri vyksta tarp metų laikų, darbų, o kartais ir gyvenimo etapų.
Gamtininkas, gamtos fotografas Vaidas Karpavičius, teigia, kad gandrų Marijampolės apylinkėse pasigenda jau apie porą savaičių. „Gandrai išskrenda tada, kai būna tam pasiruošę. Jie nežiūri į kalendorių, nelaukia rugpjūčio 24-osios. Ši data – simbolinis priminimas mums, kad gandrai jau palieka šalį, o kartu – ir vasara“, – tvirtina pašnekovas. Daugiau apie gandrus, jų elgesį ruošiantis didžiajam skrydžiui, V. Karpavičius pasakoja vaizdo siužete.
Komentarai nepriimami.