„Suvalkiečio“ redakcija sulaukė skaitytojos pastabų dėl Marijampolėje, šalia Vasaros gatvės, praėjusiais metais pasodintos Sūduvos medžiotojų sąjungos giraitės. Moteris stebėjosi, kad daugiau kaip prieš metus medeliais apsodintas nemažas plotas atrodo pamirštas. Žaliuoja nedaug medelių, visur kitur šviečia tik žalios spalvos apsaugos. Nesmagu, sako, tokį vaizdą matyti, nors tas apsaugas nuimtų, jeigu medelių nebeliko.
Pasodino ir pamiršo?
– Dažnai tenka važiuoti Vasaros gatve. Kiekvieną kartą, kai ja važiuoju nuo Krosnos pusės link Prienų, vaizdas kairėje kelio pusėje nuliūdina. Užrašas skelbia, kad čia – Sūduvos medžiotojų sąjungos giraitė. Bet toje giraitėje matyti labai nedaug prigijusių medelių, kitur likusios tik žalios apsaugos ir žolė. Pastebėjau, kad giraitė buvo pasodinta praėjusiais metais. Sausa pasitaikė vasara, niekas medelių nelaistė, jie tiesiog nudžiūvo, nes ten, kur drėgnesnė vieta, matyti, kad medeliai prigiję. Pasodino ir pamiršo, nors apsaugas nuimtų, jeigu ten medelių nėra, – kalbėjo marijampolietė Dalia.
Sklypą apželdinti paprašė medžiotojai
Su skaitytojos pastebėjimais supažindinome Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Artūrą Visockį. Vicemeras paaiškino, kad žemės sklypas priklauso Savivaldybei, jis skirtas apželdinimui. Savivaldybės administracija gavo Sūduvos medžiotojų sąjungos prašymą leisti sklype pasodinti medelių, prižiūrėti šį plotą. Prašymui buvo pritarta, sutikimas duotas. „Mano žiniomis, medžiotojai prižiūri tą sklypą, apipjauna žolę“, – sakė A. Visockis.
Giraitė skirta svarbiai datai įamžinti
Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas, miškininkas Ramūnas Mažėtis, išgirdęs klausimą apie Sūduvos medžiotojų giraitę ir neprigijusius medelius, atsakė klausimu. Ar žmogus buvo išlipęs iš mašinos ir vietoje apžiūrėjo giraitę, ar vadovaujasi tik vaizdu, kurį matė per automobilio langą?
R. Mažėtis paaiškino, kad idėja pasodinti giraitę gimė praėjusiais metais, norint įamžinti Sūduvos medžiotojų sąjungos 25 metų įkūrimo jubiliejų, nes būtent 1999-aisiais buvo įkurta ši sąjunga. „Mes buvome pirmieji, atsiskyrę nuo dar sovietiniais laikais veikusios Medžiotojų-žvejų draugijos“, – pasakojo pirmininkas. Pasitarę medžiotojai nusprendė apsodinti apie hektarą ploto medeliais. Pasirinkimas buvo simbolinis – prisidėti prie ekologinio krašto puoselėjimo. Tai – ir švaresnis oras, ir akiai malonus vaizdas, kai medeliai suaugs. Ir ilgaamžiškumas.
– Pasodinome kelis šimtus medelių: ąžuolų, liepų, beržų, skroblų, juodalksnių. Pasirinkome mažus sodinukus, apie 30–40 centimetrų. Juos pasodinę uždėjome apsaugas, kad laukiniai gyvūnai – kiškiai, stirnos – neapgraužtų, kad pjaunant žolę medelio nepažeistų. Ne visi medeliai vienodai auga, kiti dar maži. Todėl važiuojant pro šalį ir atrodo, kad dauguma sodinukų neprigiję. Tačiau pasižiūrėjus vietoje, matyti medeliai. Aišku, dalis jų nudžiūvo, kitus gal pražudė ligos ar kiti kenkėjai, tačiau juos mes atsodinome šį pavasarį, tik iš tolo, per apsaugas nematyti, kad yra medeliai, – kalbėjo R. Mažėtis.
Pasak miškininko, aišku, kad 2024 metų sausa vasara pakenkė medelių augimui, bet niekas tokių plotų nelaisto. Galima laistyti prie namų pasodintą augalą, laistymu pasirūpinti šešių arų sklype, bet ne hektaro plote. Tiesiog nėra tokių galimybių. Juk kai miškus sodina, jų irgi niekas nelaisto. Medeliai užauga natūraliai.
R. Mažėčio teigimu, pas tinkamiausias laikas medeliams sodinti – pavasarį, tuomet drėgmės daugiau, sodinukai greičiau įsitvirtina. Tad kitą pavasarį, neprigijusius sodinukus medžiotojai vėl atsodins. „Palaukime trejus–penkerius metus ir pamatysime žaliuojančius medelius“, – sakė miškininkas.
Gamta vis arčiau mūsų
Medžiotojų sąjungos pirmininkas patikino, kad visas žemės sklypas, kur pasodinti medeliai, nuolatos prižiūrimas, pjaunama žolė. „Ten netoliese gyvena keli medžiotojai, tad jie dažnai užsuka į būsimą giraitę pasižiūrėti, kaip auga medeliai“, – kalbėjo R. Mažėtis.
Miškininkas pasidžiaugė, kad gyventojai pastebi, kas sodinama, domisi, kad jiems ne vis viena, ar augalai prigiję, ar ne. Tai rodo, kad gamta žmogui yra svarbi.
O ji vis arčiau mūsų. Pavasarį rašėme apie medžiotojų vaizdo kamerų užfiksuotas meškas Buktos ir Amalvos miškuose. Užpraeitą savaitę gyventoja netoli Želsvos, ten, kur važiuojama link Žaltyčio ežero, ganykloje rytmetį atėjusi melžti karvių, pamatė nemažą stumbrą. Apie tai ji informavo medžiotojus, šie – aplinkos apsaugos darbuotojus. Gyvūnas iš ganyklos buvo pavytas. Pasak R. Mažėčio, stumbrai nepuola žmonių, bet pamačius tokį gyvūną geriau nesiartinti, gyvūnų elgesys nenuspėjamas. Manoma, kad stumbras galėjo atklysti iš Lenkijos miškų. Stumbrai saugotini gyvūnai, įrašyti į Raudonąją knygą. Paprastai patinai laikosi bandomis, bet suaugę gyvena ir atskirai.
Komentarai nepriimami.