Prasidėjus šildymo sezonui, vis daugiau žmonių suka galvas, kiek šiemet teks mokėti už šilumą. Dar birželį LR Finansų ministerija informavo, kad „atsisakyta PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, tačiau kartu bus siekiama didinti ir kompensacijas už šildymą galinčiųjų gauti ratą“.
Tie, kuriems šios išlaidos, tikėtina, bus per didelės (nors sąskaitų už šildymą dar nesame gavę), ieško pagalbos seniūnijose — prašo kompensacijų.
Marijampolės seniūnijoje apsilankę trečiadienio rytą minios žmonių nepamatėme, tačiau vienas kitas atvyko būtent dėl kompensacijos.
Nenorėjusi prisistatyti moteris:
– Esu Baltarusijos pilietė, nors gimusi, augusi ir mokyklą baigusi Marijampolėje. Ištekėjau už baltarusio. Jam mirus grįžau į gimtąjį miestą. Gaunu baltarusišką pensiją, ją konvertavus į eurus – tik 300. Gerai, kad dar „Sodra“ man moka 95 eurus, nes vienu metu Marijampolėje esu dirbusi. Tai išgyvenimui per mėnesį turiu 395 eurus. Užtat ir kreipiausi dėl kompensacijos už šildymą. Negaliu susigrąžinti Lietuvos pilietybės, išsiregistruoti iš tos šalies, kadangi mano sūnus Baltarusijoje tebegyvena.
Man kiekvienas euras brangus, todėl kompensacija padeda leng-viau išgyventi žiemą. Žinoma, tenka pataupyti. Gerai, kad čia mano sesuo, draugės gyvena – kažkaip išsisuku.
Su kaimynais dažnai pasikalbame apie šildymo kainas. Problema – mūsų daugiabutis šildomas dujomis. Vien už skaitiklio aptarnavimą kaskart reikia mokėti 5 eurus, o dujos per tris eurus kainuoja. Jei be kompensacijos, tai žiemą mokėčiau 120 eurų per mėnesį. Gaudama ją, apie 100 Eur už viską sumoku, nes dar namo renovacija prisideda. Nors dažnu atveju pensininkai atleidžiami nuo renovacijos mokesčio, bet mano situacija individuali: vasaromis aš išvažiuoju pas sūnų į Baltarusiją, dėl to ir mokesčiai skaičiuojami kitaip.
Marijampolietė Zuzana Janulaitienė: „Kiek išlaidų padengs – už tiek ačiū.“ Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Zuzana Janulaitienė, marijampolietė:
– Gyvenu nuosavame name, kūrenu briketus. Esu tik kartą kreipusis dėl kompensacijos – kai mirė vyras ir likau viena. Dokumentus pateikti nesunku, labai mielos darbuotojos seniūnijoje dirba, viską pataria. Ar kompensacija padengs išlaidas? Nežinau. Kiek padengs – už tiek ačiū. Nesuku dėl to galvos. Su kaimynais irgi pasikalbame apie šildymo išlaidas. Kiti namus šildo dujomis, jiems pigiau. Mes neįsivedėme dujų laiku, o dabar 6000 Eur tik įvedimas kainuoja, tai nėra tikslo.
Marijampolės miesto seniūnė Ieva Jundienė: „Jei kyla klausimų, atsakymų į juos gyventojai sulauks atvykę į Marijampolės miesto seniūniją arba Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyrių.“
Darbuotojai pasirengę padėti
Marijampolės miesto seniūnijoje, naujausiais duomenimis, yra 36240 gyventojų, čia deklaravusių gyvenamąją vietą. Seniūnė Ieva JUNDIENĖ sako, kad šį rudenį nepastebėjo daugiau nei įprastai gyventojų, prašančių kompensacijos už šildymą. Dėl minėtos kompensacijos marijampoliečiai pradėjo kreiptis nuo rugsėjo mėn. Šiuo metu seniūnija yra gavusi per 1000 prašymų.
Paklausta, ar gyventojai dažniau ateina į seniūniją tiesiogiai, ar teikia prašymus elektroniniu būdu, I. Jundienė sako pastebėjusi, kad kasmet vis aktyviau naudojamasi el. būdu teikiamomis paslaugomis, tačiau vis tik didžioji dalis gyventojų kreipiasi tiesiogiai, atvyksta į seniūniją. Eilių dėl to tikrai pasitaiko. Didesni gyventojų srautai pastebimi pirmoje savaitės pusėje ir pirmoje dienos dalyje. Mažiau gyventojų seniūnijoje apsilanko ketvirtadieniais ir penktadieniais.
Pasak seniūnės, kasdien sulaukiama daug skambučių telefonu – žmonės teiraujasi informacijos dėl galimų kompensacijų. Daugiausia klausimų kyla dėl dokumentų, reikalingų pateikti kartu su prašymu. „Visada juos konsultuojame, patariame. Primename, kad ši informacija yra skelbiama ir Marijampolės savivaldybės interneto svetainėje, ir žiniasklaidoje“, – sakė I. Jundienė.
Antrojoje savaitės pusėje gyventojų srautas seniūnijoje kiek sumažėja, tad eilėje laukti nereikia.
Lengvatos nebus nuo 2026-ųjų
Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida BRUŽINSKAITĖ primena, kad 9 proc. PVM lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms naikinama nuo kitų metų – jie bus apmokestinti standartiniu 21 proc. tarifu.
Dėl PVM nuo 2026-01-01 didės sąskaitos.
– Kiek paraiškų šildymo kompensacijoms jau gauta, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai?
– Pernai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 21 d. buvo gautos 1384 paraiškos, šiemet per tą patį laikotarpį – 1359. Apie 72 proc. asmenų, gaunančių kompensacijas, yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar gaunantys neįgalumo pensijas. 13,5 proc. sudaro dirbantieji, 9,9 proc. – registruotieji Užimtumo tarnyboje, 4,6 proc. – asmenys, priklausantys kitoms grupėms.
– Kas konkrečiai gali kreiptis dėl šildymo kompensacijos? Gal yra pajamų ar turto ribos?
– Gyventojai turi teisę į kompensacijas, jeigu yra būste deklaravę gyvenamąją vietą arba būstą nuomojasi ir nuomos sutartis yra įregistruota VĮ ,,Registrų centras“. Kreipiantis kompensacijų, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas, piniginės lėšos ir pajamos. Besikreipiantieji asmenys turi dirbti, būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, auginti vaiką iki 3 metų, būti sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir kt.
Turimos piniginės lėšos turi neviršyti piniginių lėšų normatyvo šeimai – 15 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio vienam ar pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui, 10 VRP kitam suaugusiam gyvenančiam asmeniui ir 5 VRP dydžio vaikui iki 18 m. VRP – 221 Eur. Pavyzdžiui, vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas – 3315 Eur, 3 asmenų šeimai (2 suaugę ir 1 vaikas – 3315+2210+1105 = 6630 Eur).
Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė turi neviršyti nustatyto turto vertės normatyvo.
Už šildymą šeima gali mokėti ne daugiau kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP dydžių (442 Eur) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
– Ar kompensacija taikoma tiek centralizuotam šildymui, tiek naudojant kietą kurą, elektrą, dujas?
– Taip. Kompensacijos už šildymą yra skiriamos nepriklausomai, kokiame būste asmuo gyvena: daugiabutyje ar nuosavame name, kuris yra kūrenamas kitu kuru. Taip pat kompensuojama už šildymą elektra ir dujomis.
Marijampolės savivaldybės taryba yra patvirtinusi vidutines kietojo ar kitokio kuro kainas, t. y., malkų, medienos pjuvenų granulių bei briketų, durpių briketų, akmens anglies, suskystintų naftos dujų, dyzelinio krosnių kuro. Šios kainos bus naudojamos skaičiuojant kompensacijas. Tuo atveju, kai būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamas kitoks kuras, nei Tarybos patvirtintas, jo vidutinė kaina prilyginama vidutinei vieno kietmetrio malkų kainai.
– Kiek šiuo metu vidutiniškai siekia skiriama kompensacijos suma? Kas dažniau kreipiasi – butų ar individualių namų savininkai?
– Priklausomai nuo šildymo mėnesio, vidutinė kompensacijos suma svyruoja nuo 15 Eur iki 65 Eur. Didžioji dalis gyventojų, gaunančių kompensacijas – miesto gyventojai, kurių butuose yra centralizuotas šildymas. 72 procentai asmenų, gaunančių kompensacijas – senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys.
– Ar kompensacijų pakaks visiems, kas dėl jos kreipiasi, ar išmokas gaus pirmieji, o kiti liks „už brūkšnio“?
– Lėšų kompensacijoms išmokėti užteks visiems, kurie kreipiasi ir turi teisę į kompensacijas. Kompensacijoms už šildymą nepanaudota lėšų suma šiems metams sudaro 962 tūkst. Eur.
– Kaip gyventojai gali sužinoti, ar jiems priklauso kompensacija už šildymą?
– Reikėtų pasiskaičiuoti, ar išlaidos šildymui viršija 10 proc. skirtumo tarp vidutinių pajamų ir 2 VRP dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Taip pat informacijos galima teirautis seniūnijose arba Piniginės paramos skyriuje. Paslaugos aprašymas pateiktas Marijampolės savivaldybės internetiniame puslapyje:
„Gyventojams – Piniginė ir socialinė parama – 12-02 paslauga“ (https://byt.lt/CT5WC).
– Ačiū už atsakymus.
Komentarai nepriimami.