Atrodytų, klausimas absurdiškas – pinigų juk reikia visiems. Visgi niekas neatneš penkiolikos tūkstančių eurų ant smulkiojo ar vidutinio verslo įmonės vadovo stalo ir neprašys: „Būkite geri, paimkite“. Kad parama pasiektų adresatą, reikia pastangų iš abiejų pusių – ir iš verslo, ir iš Savivaldybės. Kol kas, panašu, geri norai stringa. Kodėl verslininkai vangiai naudojasi Savivaldybės siūloma pagalba?
Kontaktų pusryčiuose – tuščios kėdės
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – KPPAR) Marijampolės filialas spalio 28-ąją Kalvarijoje surengė kontaktų pusryčius tema „Partnerystės, kurios veikia: verslas ir savivalda“.
Kiek Kalvarijos verslininkų atvyko į 10 val. ryto renginį? Tik du. Ir dar vienas – iš kitos savivaldybės.
Savivaldos atstovų, seniūnų ir diskusijoms pasirengusių žmonių buvo gerokai daugiau. Konsultantė Šarūnė iš „Inspira Life“ dosniai dalijosi patarimais verslui. Tačiau vis tiek kirbėjo nuojauta, kad šioje grandinėje kažkas neveikia.
Ar Savivaldybės iniciatyvos nepasiekia tų, kuriems jos skirtos? Juk renginio tikslas – kalbėti apie verslo aplinkos gerinimą, investicijų pritraukimą, vietos iniciatyvų skatinimą ir bendrų projektų galimybes. Neįtikėtina, kad visi kvietimai nukeliavo į „spamą“ (el. pašto šiukšles) ar net neperskaityti iš karto buvo ištrinti. O gal 10 valanda ryto verslui netinkama? Gal paramos sąlygos per sudėtingos? Gal trūksta asmeninio kontakto?
KPPAR renginys ir buvo dar vienas bandymas rasti tą kontaktą: kalbėtis apie tai, kokie vietos verslo poreikiai, kaip savivalda galėtų efektyviau reaguoti į iniciatyvas ir ką daryti, kad bendradarbiavimas būtų tvarus bei abipusiai naudingas.
Savivaldybės atstovai neslėpė apgailestavimo – nepaisant įvairių pastangų, į verslui skirtus renginius, mokymus ar diskusijas ateina vis mažiau dalyvių.
Verslo balsai: nuo nežinojimo iki gero pavyzdžio
Rengdama šį straipsnį, paskambinau kelioms Kalvarijos savivaldybėje veikiančioms įmonėms.
UAB „Goldas“ vadovas Marijus Jankauskas, paklaustas, ar yra girdėjęs apie Savivaldybės teikiamas rėmimo priemones, sakė: „Tikrai negirdėjome. Esame dalyvavę rėmime, bet apie tokią galimybę sužinojome elektroniniu paštu, gautu iš kito Lietuvos krašto – siūlėsi paruošti dokumentus paramai. Iš Savivaldybės jokios informacijos negavome.“
Anot jo, reikėtų artimesnio valdžios kontakto su vietos verslu: „Juk žmogus neskaito kiekvieną dieną Savivaldybės naujienų. Iš kur žinoti, kada reikia ateiti į įstaigą, kad sužinotum apie paramą ir dar suspėtum pateikti paraišką?“
O štai UAB „Kalvarijos statyba“ patvirtino, kad pranešimus apie projektus visuomet gauna. Įmonė dar prieš dešimtmetį sėkmingai pasinaudojo parama smulkiajam verslui kurdama darbo vietas. Šiuo metu poreikio nėra, todėl nesikreipia.
Programos yra, paraiškų – beveik nėra
Kalvarijos savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Snapkauskienė teigia, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo nuostatuose numatyta net 13 finansuojamų priemonių – nuo įmonės steigimo, įrangos įsigijimo išlaidų iki „Startuolių“ bei žemės nuomos lengvatų. Kvietimai skelbimi du kartus per metus: balandį ir spalį. Šiemet pavasarį buvo pasirašytos dvi rėmimo sutartys, o rudens paraiškos dar renkamos ir lapkričio mėnesį paaiškės, kiek bus pasirašytų sutarčių. Kasmet šie nuostatai peržiūrimi ir papildomi – tiek naujomis priemonėmis, tiek didesnėmis remiamomis sumomis.
Štai pagal „Startuolio“ konkurso sąlygas nugalėtojui gali būti skiriama iki 15 tūkst. eurų. Deja, antrus metus iš eilės – nė vienos paraiškos.
22 tūkst. eurų – per daug?
Savivaldybės biudžete kasmet SVV rėmimui numatoma apie 22 tūkst. eurų. Tačiau 2024 m. pasirašytos vos šešios sutartys – panaudota 7,2 tūkst. eurų. „Startuolių“ – nė vieno.
2023 m. buvo aštuonios SVV sutartys ir viena „Startuolio“ – išdalinta 14,7 tūkst. eurų.
2022 m. – penkios sutartys ir vienas „Startuolis“, skirta 13,5 tūkst. eurų.
Pagal galiojančius nuostatus paramą gali gauti smulkūs ir vidutiniai juridiniai asmenys: UAB, mažosios bendrijos, individualios įmonės, pelno siekiančios viešosios įstaigos. Vis dėlto veiklą vykdantys su verslo liudijimais ar individualios veiklos pažymomis į šią programą nepatenka, nors taip pat prisideda prie vietos ekonomikos. Tiesa, veikiantys su verslo liudijimais asmenys turi lanksčius lengvatų dydžius (juos nustato Savivaldybės taryba) ir formas, tačiau tai – ne tiesioginė parama plėtrai.
Gal paramos niekam nereikia?
Pasak E. Snapkauskienės, Savivaldybės vadovų susitikimai su verslu organizuojami kasmet, po darbo valandų, kad verslininkams būtų patogiau, jog nebūtų atitraukiami nuo darbo.
„Deja, jau kelerius metus į juos neateina nė vienas verslo atstovas“, – pripažįsta ji.
Ir į kitus kvietimus sureaguoja du arba trys, daugiausia – penki žmonės. Kodėl?
Tai gal tikrai Kalvarijos smulkiajam ir vidutiniam verslui Savivaldybės paramos nereikia? Štai Marijampolės savivaldybė, pasak KPPAR Marijampolės filialo vadovės Kristinos Grigės, vien šiemet verslo rėmimui skyrė 120 tūkst. eurų.
120!
O kalvarijiečiams ir 22 tūks. eurų per daug.
Kodėl marijampoliečiai naudojasi Savivaldybės teikiama parama, o kalvarijiečiai – ne? Atsakymas, regis, paprastas: pinigai yra, tereikia gyvo kontakto. Nes, kai pasikalbi, išsiaiškini, tai ne tokia ir baisi gali atrodyti ta paraiška, kurią užpildęs gautum pinigų savo verslui plėsti ar stiprinti.