Marijampolietė architektė Gina VIEVERSYTĖ sako, kad geras apšvietimas – tai ne vienas šviesos šaltinis, nors tai būtų ir labai gražus šviestuvas kambario centre, o apgalvotas šviesos scenarijus, leidžiantis kurti skirtingas nuotaikas, pabrėžti architektūrą ir padėti žmogui jaustis patogiai.
Apšvietimas tarnauja žmogui
„Senos statybos namuose apšvietimas nebuvo sureikšminamas – viename kambaryje paprastai būdavo vienas šviesos šaltinis palubėje. Dabar toks požiūris jau atgyvenęs. Geras apšvietimas tarnauja žmogui, leidžia kurti įvairius scenarijus: poilsio, darbo, šeimos susėdimo prie stalo ir pan. Todėl namuose turėtų būti bent trys apšvietimo tipai: pagrindinis, poilsio ir darbinis“, – aiškina architektė.
Pasak jos, šviesa turi būti išskaidyta ir kryptinga: „Virtuvėje labai svarbu apšviesti stalviršį, svetainėje – sukurti jaukų foną, o valgomojo zonoje reikia ryškesnės, bet šiltos šviesos prie stalo.“
Šviesos temperatūra – vienas svarbiausių dalykų
Kiekviena lemputė ar šviestuvas su integruotu LED šaltiniu turi nurodytą spalvinės temperatūros rodiklį – kelvinus (K): 2700 K – labai šilta, gelsva šviesa; 3000 K – šilta balta, tinkama namams; 4000 K – šalta balta, tinka darbo patalpoms, bet ne poilsiui.
„Namams rekomenduoju 3000 K – tai optimalus variantas. Pastebėjau, kad dabar tendencijos vis labiau krypsta į 2700 K – dar šiltesnę, jaukesnę šviesą. Ji ramina, padeda atsipalaiduoti. Labai svarbu, kad visuose namuose būtų vienodos temperatūros šviesa. Taip sukuriamas bendras namų apšvietimas. Šaltesnė 4000 K dažniausiai naudojama tik specifinėse (pavyzdžiui, odontologijos, grožio salono ar biuro) patalpose, nes šilta šviesa gali iškreipti spalvas“, – sako G. Vieversytė.
Šviesa gali pakelti nuotaiką – arba ją sugadinti
Pasak architektės, netinkamai parinktas apšvietimas gali išbalansuoti žmogaus ritmą: „Grįžtame pavargę, norime poilsio, o jei kambaryje šaltai balta šviesa – ji ne tik neleidžia atsipalaiduoti, bet dar labiau erzina. Šviesa tiesiogiai veikia mūsų emocijas.“
Namuose G. Vieversytė pataria naudoti stalo ar grindinius šviestuvus, toršerus, taškinius šviesos šaltinius: „Ne viskas turi būti lubose. Keli maži šviesos šaltiniai skirtingose vietose sukuria jaukią, raminančią namų atmosferą.“
Natūrali šviesa – labai svarbu
G. Vieversytė primena, jei kas pamiršo, kad projektuojant, įrenginėjant namus labai svarbu jų erdves tinkamai orientuoti pagal saulės kelią dienos metu.
„Miegamąjį verta planuoti į rytus – pabusite su saule, rytais nereikės jungti šviestuvų. Svetainę – į vakarus, kur vakarinė saulė sukuria gražią šviesą po darbo dienos. Jei kambarys į šiaurę – jame bus tamsiau, visada reikės daugiau dirbtinio apšvietimo“, – aiškina G. Vieversytė.
O jei namas suprojektuotas taip, kad pagrindinės erdvės – į pietų pusę?
Architektė sako, kad keičiantis klimatui saulė tampa vis intensyvesnė, tad pagrindinėse erdvėse vasarą ją teks net slopinti užuolaidomis, išorinėmis žaliuzėmis ar kitais lauko elementais (pavyzdžiui, terasomis, kurios sudarytų pavėsį).
Apšvietimas vaikų kambaryje ir virtuvėje
Vaikų kambaryje architektė rekomenduoja kelis šviesos sluoksnius: pagrindinį apšvietimą, stalinį (taškinį) apšvietimą prie rašomojo stalo ir švelnų paslėptą apšvietimą, kai vaikui ruošiantis miegoti norisi jaukumo. Pagrindiniam apšvietimui rekomenduojama naudoti keletą lubinių šviestuvų, kurie gali būti kryptiniai arba taškiniai.
„3000 K šviesa vaikų kambaryje yra ideali – pakankamai šilta, bet tinkama susikaupimui“, – sako ji.
Virtuvėje apšvietimui reikia skirti itin daug dėmesio dėl praktiškų dalykų, nes joje ruošiamas maistas. Būtina pasirūpinti stalviršio zona – bent 12 W LED juosta po spintelėmis. Jei virtuvėje yra vadinamoji sala, tai virš jos dažniausiai yra įleidžiami ar nuleidžiami pakabinami šviestuvai.
Kaip sako G. Vieversytė, virtuvėje nebus patogu, jei šviesos šaltinis bus tik palubėje pakabintas šviestuvas. Šviesa turėtų būti išskaidyta ir nukreipta į tą vietą, kur ji reikalinga. Dažna klaida – kai vienu šviestuvu bandoma apšviesti visą virtuvę ir svetainės zoną, esančią vienoje patalpoje. Tokio bandymo rezultatas visada bus tamsi, nejauki patalpa“, – pastebi architektė.
Vienas sprendimų – dimeriuojami šviestuvai
G. Vieversytė sako, kad žmonės gali rinktis dimeriuojamus šviestuvus, leidžiančius reguliuoti šviesos intensyvumą pagal poreikį: „Dimeriais galime pritemdyti patalpą iki žvakių šviesos arba paryškinti iki stiprios šviesos – tai padeda kurti skirtingus scenarijus ir nuotaikas.“
Jei namų šeimininkai nenori išlaidauti specialistams, bet nori, kad apšvietimas tenkintų jų poreikius, ne bėda: šiandien technologijos leidžia apskaičiuoti apšvietimo poreikį savarankiškai: „Dirbtinis intelektas (toliau – DI) gali padėti – tereikia įvesti kambario plotą ir norimą šviesos srautą. Virtuvei įprastai reikia 300–500 liumenų (lm) kvadratiniam metrui, miegamajam – 100–300, voniai – 400–600.
Taip pat būtina įvertinti patalpos aukštį. Jei jūsų patalpos aukštos, apšvietimo intensyvumo reikės didesnio nei žemesnėse patalpose. Svarbu ir orientacija bei sienų spalva. Jei patalpoje dienos metu tamsu ar sienos nudažytos tamsia spalva, vertėtų šviesos srautą padidinti bent 10 proc. Liumenų kiekis nurodomas ant kiekvienos lemputės pakuotės ar šviestuvo specifikacijose, tad reikia atlikti tik matematinius skaičiavimus ir sužinosite, ar jums pakaks numatyto apšvietimo patalpoje. Paprašius DI gali sudaryti ir net nupiešti apšvietimo planą (pavyzdžiui, lubų vaizdą iš viršaus su pažymėtomis zonomis ir šviestuvų vietomis)“, – pataria architektė.
Tendencijos: magnetinės sistemos ir industrinis stilius
Pasak G. Vieversytės, šiandien yra populiarios į lubas įleidžiamos magnetinės bėgelių sistemos, leidžiančios pačiam namų gyventojui keisti šviesos šaltinių vietą ir jų skaičių. Mėgstantiems industrinį stilių, gali patikti santūrus sprendimas: ant betoninių perdangų išvedžioti (nepaslėpti) laidai.
„Tendencijos išlieka panašios, keičiasi tik mados, šviestuvų modeliai. Bet dviračio iš naujo niekas neišrado“, – šypsosi pašnekovė.
Kas įkvepia pačią architektę?
„Man labiausiai patinka, kai apšvietimas pabrėžia architektūrines detales – aukštį, nišą, patalpų konstrukciją. Mėgstu paslėptą, jaukų apšvietimą, toršerus, sieninius šviestuvus miegamajame. Nejungiu visko vienu metu – šviesa turi gyventi kartu su žmogumi, – sako G. Vieversytė. – Dabar, kai pati gamta šviesos mums duoda mažiau nei vasarą, ir namuose kartais norisi jaukaus, galbūt tik žvakės atiduodamos šviesos kiekio.“
Keletas patarimų gyventojams
- Namai turi būti pritaikyti skirtingoms veikloms: poilsiui, darbui, maisto gaminimui, skaitymui ir pan.
- Nepasitenkinkite vienu šviesos šaltiniu patalpoje. Kiekviena zona gali turėti savo apšvietimą.
- Rinkitės šiltą šviesą (2700–3000 K) – ji kuria jaukumą. Madingos LED panelės dažnai skleidžia šaltą, baltą šviesą, tad jaukumu nespinduliuoja.
- Naudokite dimerius – taip sukursite skirtingas nuotaikas.
- Įrengdami namus, įvertinkite natūralią šviesą, sklindančią per langus.
- Jei abejojate – pasitarkite su specialistu arba elektriku.
Komentarai nepriimami.