Savivaldybės administracijos pastatas nusiima laiko kaukes

Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Kalvarijos centre stovintis Savivaldybės administracijos pastatas šiuo metu dar remontuojamas. Po daugelio metų, kai jį dengė tinko sluoksniai ir įvairių laikmečių „pataisymai“, atidengiama tai, kas slypėjo nuo XX amžiaus pradžios – geltonų plytų mūras, raudoni dekoro elementai ir gyva miesto istorijos atmintis. Apie šį pastatą kalbamės su architektu Andriumi Byčenkovu (UAB „Abu architektai“).

Istorijos sluoksniai – po tinku

„Projektą pradėjome nuo interjero. Pirmiausia buvo surinkti duomenys apie Savivaldybės pastatų komplekso statybos raidą, patalpų planavimo struktūrų pokyčius skirtingu gyvavimo laik­mečiu, taip pat buvo rasta istorinių nuotraukų, kuriose matomi šie pastatai. Visų duomenų analizė leido sudėlioti prioritetus bei suvokti akcentines vietas prieš pradedant daryti interjero projektą. Jame buvo pergrupuotos funkcinės zonos, erdvės. Pagrindinis įėjimas atsisuko į Laisvės gatvę ir greta esantį parką, gyventojų priėmimo patalpos (recepcija) perkeltos į senąjį komplekso korpusą. Naujai paruošti holo, posėdžių salės ir kitų pastato erd­vių interjero sprendiniai.

Projektavimo metu, ieškant naujų planinių sprendinių ir funkcionalumo, kilo mintis iškelti vienoje iš pastato dalių įsiterpusias bankomato patalpas. Bankomato perkėlimui pasirodė tinkamos autobusų stotyje esančios erdvės. Toks sprendinys leido turėti vientisą ir funkcionalią Savivaldybės patalpų planinę struktūrą ir vientisą pastato išorę.

Plytų atidengimas pastato viduje iš pradžių buvo užfiksuotas kaip siekiamybė. Būtent ši interjero idėja tapo inspiracija ir išorės tvarkybos darbams: kai pamatėme, kaip autentiška plyta „kalba“ viduje, kilo klausimas – o kodėl neperėjus į lauką? Kodėl nepabandžius parodyti, koks buvo tikrasis pastato veidas? Tai buvo jau antra stadija, inspiruota vidaus sprendinių. Taigi – vieni sprendiniai rezonuoja kitus su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis – Žmonėse Prabunda Vertybės ir Pagarba. Taip formuojasi tęstinumas, kuris gali nuvilnyti per kitus pastatus ir erdves. Atidengiant plytų sienas galima parodyti istorinius sluoksnius, kurie tarsi persipina – vidus ir laukas, praeitis ir dabartis“, – pasakoja projekto autorius, architektas A. Byčenkovas.

Pastatas su istorija – nuo žydų Kronzonų iki savivaldos institucijos

Kalvarijos savivaldybės administracija – tai buvęs Šmuelio ir Chayos Kronzonų šeimos pastatas. Jis vienas iš senesnių išlikusių ir solidžiausių miesto pastatų, pastatytas apie 1911 metus. „Iš pradžių tai buvo atskiras pastatas iš molio plytų. Vėliau prie jo buvo prijungti kiti tūriai – taip susiformavo dabartinis Savivaldybės kompleksas. Tikrosios, autentiškos šio pastato sienos buvo aptinkuotos prieš tai nudaužius fasado puošybos elementus, visko lipdyta prilipdyta, ir kiekvienas lipdytojas reiškėsi pagal savo supratimą“, – sako A. Byčenkovas.

Prieš daugiau nei šimtmetį Š. Kronzonas čia įkūrė prekybos patalpas, kiek vėliau (1922 m.) – banko skyrių. „Sovietiniais laikais pirmajame aukšte buvo banko saugykla, patalpa išliko iki šiol. Netgi durys su senuoju seifo mechanizmu tebėra vietoje – funkcionuojančios, su pasukama rankena. Planuojame jas palikti interjere. Planinę struktūrą suformavome taip, kad žmonės galėtų pamatyti šį istorijos sluoksnį“, – žada architektas.

Darbo eigoje būta atradimų – medinės perdangos, šimtmetį skaičiuojantys langų rėmai, užmūrytos krosnių angos, senieji ortakiai iš rūsio. „Kai nudaužai tinką, pamatai plytas, sijas, grindų perdangas, likusį langą su mediniu rėmu… Kai atsiveria pastato anatomija, imi suprasti, kaip protingai ir solidžiai buvo konstruojama pastato struktūra ir kiek čia atradimų. Tai ne laikinas dalykas – toks mūras gali tarnauti dar šimtmetį, jei jam suteiksi kvėpavimo“, – sako A. Byčenkovas.

Po tinku – ne tik plyta, bet ir miesto siela

Architektas įsitikinęs: kiekvienas miestas turi savo unikalų charakterį, o Kalvarija – ypač stipri savo urbanistine struktūra. „Miesto centras yra urbanistinis kompleksas – tai statinių visuma, kurioje svarbus aukštingumas, gatvių išdėstymas, pastatų perimetras. Čia negalima daryti bet ko ir bet kaip – kitaip išsitrintų vietos identitetas, unikalumas – tai, kas sukurta per šimtmetį“, – sako jis.

Atidengtas Kronzonų pastato mūras, pasak architekto, gali tapti užkrečiančiu pavyzdžiu ir kitiems miesto pastatams. „Kalvarijoje yra daugiau tokių namų – aptinkuotų, su „kauke“. Galbūt šis pavyzdys paskatins ir kitus pasidomėti, kas slypi po jomis. Geri dalykai užkrečiami“, – įsitikinęs A. Byčenkovas.

Žinoma, architektas suvokia, kad reikia pasiryžti tokiems darbams. Kita vertus, nežinai, ką po tinku rasi. Ne kiekvienas pastatas turi senovines nuotraukas – ne visi tuos namus fotografavo. Bet galbūt kažkur tinkas patrupėjęs – galima ten atidengti, pasižiūrėti, kas po juo. Ir nebūtina atstatinėti viską nuo–iki: galima atidengti tik fragmentą, kaip tai padaryta, pavyzdžiui, Marijampolėje, P. But­lerienės gatvėje, Kačių kiemelyje. Ženklus apie praeitį pastatai tikrai gali transliuoti.

Sienos, kurios kalba

Nors tvarkybos darbai vyksta etapais, nes pastatas tebėra naudojamas, vizija aiški – parodyti tai, kas tikra. „Mūsų siekis – ne sukurti naują įvaizdį, o atskleisti, kas buvo, kad pastatas vėl galėtų kalbėti savo balsu“, – sako architektas.

O kalbėti šis pastatas tikrai turi apie ką. „Kai bus nuimta visa maskuotė, atstatyti dekoro elementai, pamatysime, koks tai rimtas, gražus statinys. Geltonų plytų mūras su raudonais dekorais buvo labai išraiškingas. Dabar norime tą išraišką sugrąžinti bent iš dalies“, – sako A. Byčenkovas ir papildo turimą informaciją, kad prieš šimtmetį šis namas buvo dar dekoratyvesnis, nes siūlės tarp plytų buvo dengtos juodu skiediniu. Bet šiuo metu tai būtų itin brangu, tad tokio sumanymo atsisakyta.

Yra išlikęs ir balkonas, tik jo tvorelės raštas, kaip matyti nuotraukose, buvo kitoks (yra noras atstatyti pirminį raštą). Antrasis balkonas neišlikęs (užmūrytas), likusi tik seno medinio rėmo dalis. „Padarysime pagrindinius darbus, o visa kita paliksime ateities kartoms“, – sako architektas.

Klausimai, kylantys šiandien

Tikriausiai daugeliui, skaitant šį straipsnį, kyla klausimas: ar pastatas nebus apšiltinamas? Juk šiais laikais matome, kaip renovuojami daugiabučiai, kokie „paltukai“ jiems užvelkami. Tačiau A. Byčenkovas nuramina: pastate bus šilta. Lauko siena – net 65 cm storio, ji pastatyta iš pilnavidurių (ne kiauryminių) keramikinių plytų ir akumuliuoja šilumą. Jei kalbėtume apie tikėtinus šilumos nuostolius – galima apšiltinti stogą.

Bet darbuotojai turbūt jaučia: vasarą čia vėsu, o žiemą šilta. Senovinė ir dabartinė statyba – nepalyginami dalykai. Dabar statyti namą, kurio sienos būtų tokios storos ir iš tokių medžiagų – atsieitų labai brangiai ir būtų netikslinga. Laikui einant pasikeitė statybos technologijos ir medžiagos. Šiuolaikinės statybos būdu pasiekiamos visai kitokios statinių techninės charakteristikos.

Užuomina į praeitį – pažadas ateičiai

„Pastatas statytas labai rimtai. Tikiu, kad nuėmus nuo jo visą maskuotę jis sėkmingai gyvens dar ne vieną šimtą metų ir bus kuo pasigėrėti. Jis pats kalbės už save“, – įsitikinęs A. Byčenkovas.

Architektas neatskleidžia visų atradimų šiame projekte, bet žada intriguojančių detalių: „Yra sugalvota keletas dalykų, apie kuriuos dar net Savivaldybė nežino. Tai bus užuominos į praeitį – ženklai, kurie leis sustoti, pagalvoti. Atvykusiems į Kalvariją bus įdomu pamatyti akcentinius taškus, kurie pasakos miesto istoriją. Galbūt ir patys miestelėnai, praeidami pro šalį ar užėję vidun, pamatys langą, sieną ar seifo duris – ir supras, kad čia slypi istorija. Tokie dalykai įkrauna miestą energija.“

Šiandien Kalvarijos savivaldybės administracijos pastatas tampa ne tik institucijos būstine, bet ir miesto atminties ženklu. Pastatu, kuris jungia praeitį, šiandieną ir rytojų.

mokejimai.suvalkietis.lt reklama