Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Bendrą įvertinimą sovietų armijos strateginėms operacijoms 1944 metais pateikė baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas, pabrėždamas, kad apie tų metų pergales, priešingai nei apie pralaimėjimus, Rusijoje mėgstama daug kalbėti, džiaugiantis Stalino ir „didžiųjų karvedžių“ įžvalgumu ir genialumu, tačiau jis įrodo, kad kariauta didžiule gyvosios jėgos ir technikos, gautos iš Sąjungininkų, dėka. Per tuos metus vokiečiai neteko kur kas mažiau karių ir technikos nei sovietai.
Antroji okupacija sovietmečiu buvo garbinama, švenčiama pergalės diena, laikraščiuose spausdinami veteranų atsiminimai, įvairūs pasakojimai. Istorikams to maža – reikia dokumentų. Istorijos tyrinėtojas Arūnas Kapsevičius surado „raudonųjų“ dokumentus apie čia vykusius mūšius. Tai karinių dalinių – nuo armijos iki bataliono – smulkios ataskaitos, raportai, įsakymai. Belieka juos paskaityti ir bent dalį juose esančios informacijos pateikti skaitytojui. Aprašomu laiku, o ir vėliau, tie dokumentai buvo pažymėti grifu „visiškai slaptai“. Nors tai buvo trumpa informacija, statistika apie įvykius fronte, tačiau ir čia randama vietos sovietams įprastoms liaupsėms Stalinui ir partijai. Tų dokumentų autoriai dailina jiems netinkamus faktus, falsifikuoja nuostolius. Vis dėlto tie duomenys leidžia susidaryti vaizdą, kaip vyko kovos – minimos vietos, laikas, kariniai daliniai ir kt. Žinoma, būtu įdomu paskaityti ir „rudųjų“ dokumentus apie to meto kovas, palyginti, ką pasakoja vieni ir ką kiti.
1944 metais Marijampolės apylinkėse veikė sovietinės 33-iosios armijos 19-tojo šaulių korpuso 32-oji ir 362-oji divizijos. Smulkiai nevardinsiu, koks batalionas kokį kaimą ar gyvenvietę „vadavo“, tik bandysiu perteikti kai kuriuos įdomesnius įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kiek žuvo puolančiųjų ir kiek besiginančiųjų: 1944 m. liepos 29 d. sovietiniai šaulių batalionai veikė prie Senaūčio, Mieleiškampio, Užbalių, Tartupio, Naujosios Ūtos. Vokiečiai pasitraukė prie Ingavangio, Pašlavančio, Skirptiškės, Asiūklių. Sovietų nuostoliai „nepatvirtintais duomenimis“: žuvo du seržantai ir aštuoni eiliniai. Sunaikinta iki 120 priešo kareivių ir karininkų. Paimti į nelaisvę aštuoni. Po dienos sovietai 1944 m. liepos 30 d. pasiekė Asiūklius, judėjo link Marijampolės. Nuostoliai: žuvo vienas seržantas ir du eiliniai. Sunaikinta iki 70 priešo karių ir karininkų, paimti į nelaisvę šeši kariai.
1944 m. liepos 31 d. vokiečiai iki trečios valandos dar buvo Marijampolėje, silpnai priešinosi tik atskiros automatininkų grupės. 5.15 val. iš pietinės Marijampolės pusės į pietvakarius išvažiavo vokiečių šarvuotas traukinys. Sovietinės divizijos daliniai pasiekė rytinius ir pietvakarinius Marijampolės pakraščius.
1944 m. liepos 31 d. 362 divizijos štabo raportas: 12.30 val. divizija pilnai išvalė Marijampolės miestą nuo priešų. Vokiečiai gynėsi Patašiškėse, Mikalinėje, Kumelionyse. Visą dieną šaudė kulkosvaidžiai ir minosvaidžiai. Iš minėtų vietovių pusės šaudė dvi minosvaidžių baterijos ir 10 savaeigių pabūklų. Šaudė ir bombardavo vokiečių lėktuvai „Focke-Wulf“ 190, jų skrydžių suskaičiuota 20.
1944 m. liepos 31 d. 22 val. (362 divizijos štabas): vienas batalionas su 45 mm baterija vykdo žvalgybą mūšiui link Liudvinavo. Priešas stipriai priešinasi stambaus kalibro kulkosvaidžio ir savaeigių patrankų ugnimi iš Meškučių pusės. Priešo aviacija bombardavo. Nuostoliai: žuvo aštuoni seržantai ir eilinis, sužeisti penki karininkai ir 22 seržantai bei eiliniai, sudaužytos ir sudegintos keturios automašinos. Paimtas į nelaisvę vienas kareivis. Priešas prarado iki 100 karių žuvusiais ir sužeistais, sunaikinta viena savaeigė patranka.
Rugpjūčio 1 d. atremtos vokiečių kontratakos Marijampolės prieigose. Divizijos vado stebėjimo punktas įrengtas buvusiose lietuvių kariuomenės kareivinėse miesto prieigose. Stengiantis apsisaugoti nuo sviedinių, minų, šaunamųjų ginklų ugnies įrengiant jį buvo panaudotos cementinės šaligatvio plytos.
Rugpjūčio 2 d. sovietiniai kariai dalyvavo laidojant Marijampolėje „… ištikimą Komunistų partijos sūnų, drąsų Raudonosios Armijos karį, gvardijos majorą, divizijos inžinierių Kozlovą Nikolajų Pavlovičių“. Prie jo kapo kariai prisiekė triuškinti priešą, atkeršyti už jo žūtį ir įvykdyti maršalo Stalino nurodymus.
Raportuose sovietai tvirtina, kad dėl greito divizijos puolimo vokiečiai Marijampolėje nesuspėjo sugriauti įmonių, visuomeninių ir gyvenamųjų namų. Marijampolės miesto komendantu paskirtas majoras Baskakovas. Raudonosios armijos žengimą Lietuvos teritorijos gilumon lydėjo masiniai gyventojų apiplėšimai, rekvizicijos. 1944 m. rugpjūčio 1 d. okupacinė administracija paskelbė 1908–1926 m. gimusių vyrų mobilizaciją, į kalėjimus buvo grūdami niekuo nekalti gyventojai ir t. t.
Rimvydas URBONAVIČIUS, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vyriausias archyvistas,
istorikas
Komentarai nepriimami.