Nuo Naujųjų metų visi gyventojai, kaupę pensijas II pakopoje, įgijo teisę atsiimti sukauptus pinigus. Šio sprendimo dalis žmonių ilgai laukė ir vos tik atsirado galimybė nedelsdami pateikė prašymus atsiimti sukauptas lėšas. Tačiau nemažai gyventojų vis dar dvejoja, ką daryti: atsiimti pinigus ar toliau kaupti ir bandyti užsitikrinti oresnę ir sotesnę senatvę.
„Suvalkietis“ šiuo klausimu pakalbino mūsų krašto politikus, verslininkus ir gyventojus, teiraudamasis, kaip jie elgiasi šioje situacijoje ir ką patartų kitiems.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA:
– Nesu apsisprendęs, ką darysiu. Klausau ekspertų rekomendacijų, skaičiuoju skaičiuoklėse, bet priimti sprendimo neskubu – turiu dar dvejus metus. Man norisi turėti normalias pajamas senatvėje. Iš kur bus tie pinigai – II pensijų pakopos ar kitų šaltinių – nesvarbu. Svarbiausia, kad tie pinigai būtų sukaupti ir užauginti. Dėl to vertinu, ar II pensijų pakopa tam tinkama, ar geriau atsiimti ir investuoti į kitas priemones. Žinau tik viena: net jei nuspręsiu šiuos pinigus atsiimti, jų tikrai nenaudosiu einamosioms reik-mėms. Visus juos investuosiu ir kaupsiu senatvei, tik svarstau, kur daugiau jų galiu sukaupti – antroje pakopoje ar kituose investavimo sprendimuose. Tiems, kas negali ar nenori investuoti alternatyviai, II pakopa yra gera. Sistemos privalumas – valstybės skatinimas. Anksti pradėjus kaupti, manau, galima reikšmingai padidinti galutinę pensijos sumą.
P. Isoda teigė, kad gyventojams, neapsisprendusiems dėl II pakopos, patarinėti nenorėtų.
– Nesu ekspertas – kiekvienas turi pats skaičiuoti, vertinti savo situaciją ir, svarbiausia, galvoti apie finansinį saugumą senatvėje bei papildomas pajamas prie pensijos.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorė Kristina GRIGĖ:
– Ketinu pasitraukti iš II pensijų pakopos. Didžiausią įtaką sprendimui padarė LR Seimo ir Vyriausybės teisės aktų keitimas bei stabilumo šioje srityje nebuvimas. Apsisprendimą lėmė ir galimybė pačiai disponuoti savo pinigais, kuriuos taip pat ketinu investuoti. Manau, kad finansinį saugumą senatvėje pavyks užsitikrinti jau dabar, investuojant į nekilnojamąjį turtą ir gaunant pasyvias pajamas iš jo nuomos. II pensijų pakopos idėją iš esmės palaikau, ji teisinga ir gera.
Nutraukusi turimą sutartį nuo kitų metų žadu ir vėl kaupti II pakopoje, nes valstybės prisidėjimas kaupiant man atrodo svarbus ir naudingas. Kaupiu ir III pakopoje, nes tiesiog nepasitikiu Lietuvos valstybės politika, (…) bendros valstybės strategijos nebuvimas man kelia nepasitikėjimą „Sodra“. „Sodros“ sukauptos lėšos bet kuriuo metu gali būti panaudos kitoms valstybės reikmėms, o ne pensijoms mokėti, todėl, manau, kiekvienas turime pasirūpinti savo ateitimi, o ne tikėtis, kad pasirūpins valstybė (…).
Sprendimas likti ar pasitraukti, mano nuomone, yra labai individualus ir priklauso nuo žmogaus finansinio raštingumo. Jei asmuo geba savarankiškai ir sėkmingai investuoti pinigus, nematau priežasties, kodėl jis neturėtų tuo pasinaudoti. Tačiau jei žmogus nežino, kaip tinkamai valdyti pinigus, jam galbūt būtų tikslinga likti sistemoje ir kaupti toliau. Egzistuoja ir trečia galimybė – sukauptas lėšas II pakopoje galima perkelti į III pakopos pensijų kaupimo sistemą, kuri yra lankstesnė ir mažiau priklausoma nuo valstybės sprendimų.
Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus ŠIDLAUSKAS:
– Pensijos II pakopoje nekaupiu. Kai atsirado galimybė kaupti, suabejojau – bijojau rizikuoti ir į fondą neįstojau. Tuo metu bankai atrodė nepatikimi, nemažai žmonių buvo praradę juose saugotus pinigus. Vėliau situacija pasikeitė, tačiau sprendimo taip ir nepakeičiau.
Gyventojams, kurie kaupė ir dabar svarsto, kaip elgtis toliau, patarčiau neskubėti. Sprendimus reikėtų priimti ne remiantis socialiniuose tinkluose sklandančiomis nuomonėmis ar pavieniais įrašais, o pasitarus su profesionalais. Juk susirgę konsultuojamės su gydytoju – lygiai taip pat ir šiuo atveju geriausiai patarti gali šios srities specialistai.
UAB „Rimedis“ vadovas Rimas SUJETA:
– II pensijų pakopoje kaupiu jau daug metų. Šiuo metu svarstau, ką daryti. Jei suma būtų pakankamai didelė ir leistų įsigyti ar vertingai investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą, tikriausiai nedvejodamas pasirinkčiau pasitraukti. Deja, šiuo metu sukauptų pinigų tokiai investicijai nepakanka.
Atsiimti ilgai kauptas lėšas ir jas tiesiog išleisti kasdieniams poreikiams, mano nuomone, nebūtų protinga. Tuomet geriau pinigus palikti banke – saugiau, nei kojinėje.
Man atrodo, kad skubėti nėra reikalo. Prašymą pasitraukti iš II pakopos galima pateikti iki 2027 metų pabaigos. Iki tol galima toliau mokėti įmokas, prie kurių valstybė prideda 1,5 proc., o lėšos investuojamos ir gali augti. Gali būti, kad per šį laikotarpį taps aišku, kur protingai panaudoti pinigus, o nusprendus pasitraukti, atsiimti didesnę sumą nei dabar. Toks sprendimas gali būti finansiškai naudingas.
Ilgametė buhalterė, buvusi Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narė Erika MOTIEJAUSKIENĖ:
– II pensijų pakopoje kaupiu nuo pat jos atsiradimo. Nemėgstu skubotų sprendimų, todėl kol kas neapsisprendžiau, ar atsiimti sukauptas lėšas. Iki šiol nėra aišku, ar atsiimti pinigai bus apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), ar ne. Jei skubiai prireiktų pinigų, galimybę atsiimti sukauptas lėšas svarstyčiau, tačiau šiuo metu, įvertinus visas aplinkybes, manau, kad protingiau būtų skolintis iš banko, o pensijai skirtus pinigus toliau kaupti ir investuoti. Nors dalis žmonių abejoja, ar apskritai sulauksime pensijos, ir dėl to skuba atsiimti sukauptas lėšas, šią akimirką aš renkuosi neskubėti, elgtis atsakingai ir siekti finansinio saugumo senatvėje.
Kalbėdama apie savarankišką investavimą į investicinius fondus, akcijas ar obligacijas, E. Motiejauskienė pažymi, kad tai gali būti viena iš alternatyvų pensijų fondams, tačiau kartu atkreipia dėmesį, jog savarankiškas investavimas susijęs su didesne rizika ir ne visada atneša finansinės naudos.