Prasidėjus naujiems metams dažnai apžvelgiama, kokie buvo praėjusieji, ko galima tikėtis iš atėjusių metų. „Suvalkietis“ pasidomėjo, kokie 2025-ieji buvo Marijampolės kultūros įstaigoms, kokius renginius lankyta labiausiai, kokios knygos buvo populiariausios, kokie filmai sulaukė daugiausia žiūrovų dėmesio? Šįkart – apie tai, kokie praėjusieji buvo Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotojams, kuo džiuginti ir stebinti skaitytojai, kokie renginiai bibliotekoje buvo populiariausi, kurios knygos – skaitomiausios? Žinoma, kalbėjomės ir apie tai, ko galima tikėtis 2026-aisiais.
Daugėja apsilankymų, bet ne skaitytojų
P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Lankytojų aptarnavimo centro vedėja Jūratė Pajaujienė sako, kad praėjusieji metai bibliotekai nebuvo kažkuo labai išskirtiniai, tačiau pastebima tendencija, kad daugėja apsilankymų bibliotekoje, bet nedaugėja pačių skaitytojų – jų skaičius lieka stabilus. Tai reiškia, kad žmonės užsuka į biblioteką ne tik pasirinkti knygų, bet ir ateina į čia vykstančius renginius, pasinaudoti internetu ar darbo vietomis.
– Yra tokių skaitytojų, kurie ateina su savo kompiuteriu ir jie kažką dirba, nes patinka mūsų aplinka. Tokių apsilankymų bibliotekoje tikrai daugėja. Renginių skaičius taip pat išlieka stabilus, per metus siekia apie šimtą. Pernai atsirado naujovė – kūrybinio rašymo dirbtuvės, jų temos dažnai būna susijusios su kokia nors atmintina proga, pavyzdžiui, Vasario 16-ąją, kai buvo rašomas laiškas Lietuvai.
Metų pabaigoje tos kūrybinio rašymo dirbtuvės pavirto į ciklą ir vyko dar keletas renginių: rašymas, dailės terapijos užsiėmimas. Tokiuose renginiuose lankosi nedaug žmonių, bet jie turi savo auditoriją, – teigė J. Pajaujienė.
Anot jos, į biblioteką po pamokų vis dažniau užsuka moksleiviai, kurie čia, patogiai įsitaisę jaukiose erdvėse, tiesiog ruošia pamokas. Tokių erdvių jau ima trūkti, nes norima priimti daugiau jaunimo. Tad svarstoma įrengti kokį nors žaliąjį kampelį su augmenija, kuris, neabejojama, bus mėgiamas.
Įvairūs mokymai – vis labiau populiarūs
Suaugusių skaitytojų skaičius bibliotekoje pernai praktiškai išliko stabilus ir siekia apie du tūkstančius, bet šiek tiek padaugėjo išduodamų leidinių. 2024 metais buvo išduota apie 45 tūkstančiai knygų, periodikos leidinių, o pernai šis skaičius viršijo 48 tūkstančius. Skaitytojų buvo drastiškai sumažėję karantino metais. Po bibliotekos renovacijos 2019 metais buvo pasiektas pikas, ir iki šiol tų metų skaitytojų skaičiaus dar nepavyko pasiekti.
– Turime bibliotekoje penkias mokymų programas: skaitmeninio raštingumo, medijų ir informacinio raštingumo, naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais mokymo programą pradedantiems ir pažengusiems. Pernai įvyko 38 užsiėmimai. Populiariausi yra medijų ir informacinio raštingumo, vykstantys pagal respublikinę programą ir inicijuoti Kultūros ministerijos. Jų metu suteikiama reikalinga informacija, kaip atskirti dezinformaciją ir propagandą, kaip saugotis interneto sukčių ir panašiai. Tuos mokymus lankė apie 450 dalyvių. Pernai prasidėjo „Prisijungusi Lietuva“ projekto mokymų programa apie elektronines viešąsias paslaugas, ir ji labai populiari.
Stengiamės ieškoti įdomesnių mokymų formų. Pavyzdžiui, su mobiliaisiais telefonais pavasarį, vasarą išeiname į lauką, mokomės, kaip naudotis „Google“ žemėlapiu, atrandame maršrutus. Jeigu tai būna daugiau moteriška auditorija, išeiname į parką, fotografuojame gėles, per „Google“ vaizdų paiešką randame jų pavadinimus. Su lankytojais užsimezga ryšys, bendrystė, jie ateina į renginius, vėliau jau sveikinasi susitikę gatvėje, turime nuostabių senjorų, kurie tikri mūsų bičiuliai. Tada matai savo darbo prasmę ir tai motyvuoja, – teigė J. Pajaujienė.
Pasak vedėjos, iš dviejų tūkstančių skaitytojų apie trys šimtai yra naujų, kurie pradėjo naudotis šios bibliotekos paslaugomis.
Pasiūlė daug įvairiausių renginių
Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė, paklausta, kokie bibliotekos renginiai pernai buvo populiariausi, išskyrė teatro režisieriui, Marijampolėje gyvenusiam Jonui Jurašui skirtą parodą, kurią į P. Kriaučiūno biblioteką atvežė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Paroda gausiai lankyta ir individualiai, ir grupėmis, buvo organizuojamos ekskursijos, susitikimai su teatro aktoriais, pritraukę daug žmonių.
Jau trečią kartą vyko projekto „MENOpolis“ renginiai, kurių metu su skaitytojais susitiko žinomi rašytojai, kiti kūrėjai. Renginių metu skambėjo poezija, viešėjo populiarūs aktoriai ir muzikantai. Biblioteka sėkmingai įsitraukė į jubiliejinius Marijampolės geležinkelio stoties 100-mečio renginius, buvo parengta poetinė kompozicija, parodyta ir stotyje, ir pačioje bibliotekoje.
– Per praėjusius metus į pačius įvairiausius bibliotekoje vykusius renginius atėjo apie 7 tūkstančiai žmonių. Tradiciniai naujų knygų pristatymai, kai atvyksta patys autoriai, sulaukia daugiau lankytojų tuo atveju, jei autoriai yra labiau žinomi. Kartais būna apmaudu, kai į tikrai vertingų knygų pristatymus ateina vos keli skaitytojai. Būna ir taip, kad vienu metu mieste vyksta keli renginiai, ir lankytojams tenka pasirinkti, kur eiti. Dėmesio sulaukia ir labiau nišiniai renginiai, kaip buvo su bitininkams skirtu renginių ciklu – atėjo tie, kam tikrai ta tema įdomi, – teigė D. Bepirštienė.
Paklausta, ko bibliotekos lankytojai gali tikėtis šiais metais, kultūrinės veiklos vadybininkė teigė, kad pateikti projektai „MENOpolio“ renginiams, tad tikimasi sulaukti žinomo rašytojo, Paryžiuje gyvenančio Valdo Papievio, kuris pristatys naujausią savo knygą „Ankančiam pasauly“, taip pat atvyktų ir apie knygų skaitymo naudą kalbėtų bei savo knygą pristatytų Arūnas Valinskas. Laukiama ir „Anties“ ansamblio įkūrėjo Algirdo Kaušpėdo, kurio knyga „Koplyčia“ yra tarp pačių populiariausių bibliotekoje.
Kiti metai yra Lietuvos prezidento Kazio Griniaus jubiliejiniai metai, tad jo gimimo 160-ąsias metines savo renginiais paminės ir biblioteka. Laukia Lietuvių kalbos dienoms skirti renginiai, kurie prasidės jau vasario mėnesį, yra ir daugiau įdomių sumanymų.
Daug dėmesio – neįgaliesiems
Bibliotekoje vyksta ir nemažai renginių, organizuojamų įvairių neįgaliųjų žmonių organizacijų. Daugelis iš tų renginių yra tradiciniai, taip pat savo darbų parodas rengia ir pavieniai šių draugijų nariai. Šią veiklą koordinuojanti bibliotekos Lankytojų aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkė Aušra Rutkauskienė „Suvalkiečiui“ sakė, kad šiai bibliotekos lankytojų kategorijai skiriamas tikrai didelis dėmesys.
– Įvairios neįgaliųjų draugijos pas mus įgyvendina savo projektus, kuriuose neretai būna numatytos parodos, susitikimai, renginiai. Bibliotekos pirmajame aukšte viena paroda keičia kitą. Mūsų darbuotoja taip pat kas savaitę neša knygas ir rengia edukacijas Marijampolės šv. arkangelo Mykolo globos namų gyventojams. Šiemet jau taip pat esame suplanavę nemažai renginių, parodų, kurias rengs neįgaliųjų draugijų nariai, – teigė A. Rutkauskienė.
Eilės prie knygų ir rekordiniai delspinigiai
Daug metų su skaitytojais dirbanti vyriausioji bibliotekininkė sakė, kad praėjusiais metais, kaip ir ankstesniais, tarp populiariausių knygų išliko detektyvai, meilės romanai. Knygų populiarumą gerokai padidina tuo metu rodomi kino filmai, sukurti pagal knygų siužetą. Taip atsitiko ir su populiariu filmu „Pietinia kronikas“ bei to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romanu, taip yra ir su užsienio autorių romanais. Populiarumo nepraranda rašytojos Kolyn Hūver (Colleen Hoover) knygos, skaitytojai eilėje ilgokai laukia amerikiečių prozininko Amoro Toulzo (Amor Towles) romano „Aristokratas Maskvoje“, labai populiarus Abrahamo Vergėze (Abraham Verghese) „Vandens pažadas“.
Didžiausios skaitytojų eilės laukia lietuviškų knygų. Labai populiari yra knyga „Donskis yra Donskis“, ilgokai reikia laukti Algirdo Kaušpėdo romano „Koplyčia“, skaitytojai ieško Sigito Parulskio, Akvilės Kavaliauskaitės knygų, o šiuo metu pati populiariausia nauja Editos Mildažytės knyga „Pelynų medus“ – jos eilėje laukia 25 žmonės. Šios knygos yra trys egzemplioriai, bet, pasak A. Rutkauskienės, eilėje vis tiek teks laukti daugiau kaip du mėnesius.
Įdomu tai, kad jei skaitytojas laiku negrąžina knygos, jis sumoka delspinigius. Dažnai tai būna nedidelės sumos, bet pasitaiko atvejų, kai knyga grąžinama po kelerių metų. „Delspinigiai už dieną siekia centą, tai didesnės sumos gali susidaryti tik per kelerius metus. Vienas skaitytojas grąžino knygas po tikrai daug metų, ir delspinigių suma siekė apie 25 eurus. Ne kartą žmonės sumoka po penkis ar septynis eurus, kai knygą irgi laiko ilgokai.“
Anot A. Rutkauskienės, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai skaitytojai, nusipirkę naują knygą, ją perskaito ir atneša padovanoti bibliotekai. Skaitytojai atneša nemažai ir senesnių knygų, kurias galima palikti prie įėjimo į biblioteką, o kiti jas pasiima. Bibliotekininkės peržiūri, kad tos knygos dar būtų tinkamos skaityti, nesuplėšytos ar nesupelijusios.