Suvalkietiškai vertinant, „Suvalkietį“ prenumeruoti apsimoka
Kaip sakytų tikras suvalkietis – čia jau ne tik sėkmė, bet ir teisingas sprendimas. Užsakai kam nors dovanų „Suvalkiečio“ prenumeratą, žmogus gauna laikraštį – gali ramiai sau skaityti kavos puodą užsiplikęs. O dar, žiūrėk, ir prizas „prilimpa“ – tarsi iš dangaus nukrenta galimybė išvažiuoti į ekskursiją už dyką. Ne kasdien taip pasitaiko, kad dovana būtų ir naudinga, ir maloni.

Tuo įsitikino Audronė Mačiulskaitė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė, Kalėdoms padovanojusi broliui Remigijui laikraščio prenumeratą. Kaip pas mus, suvalkiečius, įprasta – jei šeimoje džiaugsmas, tai jis bendras.
„Visada mūsų namuose buvo šis laikraštis – anksčiau kitu pavadinimu, bet buvo. Tęsiame tradiciją skaityti popierinį laikraštį“, – sako Audronė. Ji pasakoja, kad „Suvalkietį“ anksčiau užsakydavo ir tėtei. Šįkart Audronė nusprendė prenumeratą padovanoti broliui – Kalėdų proga. Dovana, kaip sakoma, nei per didelė, nei per maža, bet naudinga. Kalvarija – irgi nei per didelė, nei per maža: bibliotekos darbuotoja skaitytoją Remigijų pažino ir pasidžiaugė, kad jis laimėjo prizą. Ir ne bet kokį – 50 eurų vertės kelionių agentūros „Janikės kelionės“ dovanų kuponą kelionėms po Lietuvą.
Remigijaus skambutis seseriai buvo trumpas, bet džiugus. Ir, žinoma, su užduotimi. „Brolis mane įpareigojo ne tik kuponą redakcijoje pasiimti, bet ir į kelionę važiuoti, – juokiasi Audronė. – O kaip nevažiuosi, jei labai mėgstu keliauti, turiu tradiciją Naujuosius metus sutikti išvykose. Toks prizas dar ir tuo geras, kad nereikia pačiai vairuoti. O vairavimas – atsakingas darbas. Tad pasirinksiu kelionę autobusu į kokią Nidą ar dar kur nors – galėsiu sau ramiai dairytis per langą, klausytis gido ir galvoti: va, čia tai „nuskilo“, – sako ji. Suvalkietiškai tariant – ir pailsi, ir naudos turi.
Audronė pati taip pat nuolat skaito „Suvalkietį“. „Reikia žinoti, kas vyksta ne tik Marijampolėje, bet ir Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje. Popierinio laikraščio su socialiniais tinklais net lyginti nėra ko – tai visai kas kita. Ir dar – reikia palaikyti lietuvišką spaudą. Todėl ir renkuosi dovanoti tokią dovaną. Ir ne tik Kalėdoms“, – sako Audronė.
Teisingai sako. Jei kitas dovanas po keleto savaičių ar mėnesių galime net pamiršti, tai „Suvalkietis“ pašto dėžutėje du kartus per savaitę primins žmogų, kuris pagalvojo apie tave, pasistengė dėl tavęs ir užprenumeravo šį laikraštį tau.
Išeidama Audronė palinkėjo, kad laikraštis gyvuotų, tiražas augtų ir skaitytojų daugėtų.
O mes pridėsime nuo savęs: suvalkietiškai skaičiuojant, prenumerata – ne išlaidos, o investicija. Kartais net su malonia dovana už tai, kad esi mūsų skaitytojas.