Atsinaujinančiu būdu šildomas būstas savaime netampa draugiškas aplinkai. Tik tada, kai šilumai, karštam vandeniui, vėdinimui reikalingą energiją jis pasigamina iš aplinkai palankių šaltinių ir kai jos neiššvaisto, galima teigti, kad būstas yra tvarus. Kitaip tariant, svarbu ne tik iš kur pastatas gauna energiją, bet ir kaip efektyviai ją panaudoja.
Tvarumas prasideda nuo sandarumo
Kiek energijos pastatas sunaudoja ir ar jis yra taupus, nusako pastato energinio naudingumo vertinimo sertifikatas. Specialistai, įvertinę sienų, stogo ir langų šilumos izoliaciją, pastato sandarumą, sprendžia kuriai energinio naudingumo klasei priskirti pastatą. Iš viso jų yra devynios. G, F, E, D klasės pastatai – seni, neefektyvūs, prarandantys daug šilumos ir dažnai šildomi kietu kuru. C ir B klasės būstai – vidutinio efektyvumo, dažniausiai renovuoti, apšiltinti ir gerai prižiūrimi. A, A+, A++ klasės pastatai – modernūs, sandarūs ir tvarūs. Jie sunaudoja labai mažai energijos arba net jos pasigamina patys – iš saulės, žemės ar vėjo.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas nuo 2021 metų visi naujai statomi pastatai turi atitikti beveik nulinius energijos suvartojimo standartus ir pasiekti A++ energinio naudingumo klasę. Nesilaikant šio reikalavimo, negalima gauti nei statybos leidimo, nei statybos užbaigimo pažymėjimo. Paprastai tariant, šiandien imdamasis statyti naują namą žmogus negali taupyti. Jis privalo investuoti į sandarius langus, duris, gerai apšiltini pamatus, sienas, stogą, kad namas prarastų kuo mažiau šilumos.
Maža to, naujų namų šeimininkai įsipareigoja naudoti tvarią energiją ir dar ją pasigaminti. Šią Statybos įstatymo taisyklę naujų namų savininkai dažniausiai sprendžia įsirengdami saulės elektrines. Taip siekiama, kad visi nauji pastatai būtų energetiškai efektyvūs, energiją naudotų taupiai, tvariai ir kuo mažiau kenktų aplinkai.
Seni namai šilumą švaisto, nauji – taupo
Marijampolėje veikiančios įmonės „Metrum“ vadovas Vytautas Požarskas jau keliolika metų išduoda pastatų energinio naudingumo sertifikatus.
Dažniausiai jam tenka bendrauti su naujų individualių namų savininkais. Jie, kaip jau minėta, įpareigoti įstatymu turėti šį dokumentą, nes kitaip negalėtų nei pradėti, nei baigti statybų. Nauji namai, pasak jo, dažniausiai be didelių problemų atitinka reikalavimus, keliamus A++ energinio naudingumo kategorijai. „Statytojai žino reikalavimus ir naujus namus projektuoja, stato taip, kad jie atitiktų reikalavimus“, – paaiškino V. Požarskas.
Senos statybos namai dažniausiai atitinka žemiausias energinio naudingumo klases. „Tokie namai dažniausiai yra prastai apšiltinti, turi nesandarius langus ar stogus. Be to, jie paprastai šildomi kietu kuru, todėl niekada neatitinka A ar A++ klasių reikalavimų. Daugumą tokių pastatų tenka priskirti G–D energinio naudingumo klasėms“, – paaiškina specialistas.
Anot jo, teoriškai įmanoma, kad ir senos statybos namas pasiektų aukščiausią energinio efektyvumo klasę, tačiau tai būtų brangu ir neracionalu. „Seno pastato sienas, pamatus ir stogą gerai apšiltinus, pakeitus langus, o kieto kuro krosnį šilumos siurbliu oras–vanduo, taip pat įrengus saulės elektrinę, energinis pastato efektyvumas tikrai pagerėtų, bet tai – brangu. Kartais pigiau ir paprasčiau pastatyti naują“, – sako pašnekovas. Nepaisant to, renovacija – dažnas reiškinys. Žmonės šiltina namus, keičia šildymo sistemas aplinkai palankesnėmis. Tokie pakeitimai tikrai pakelia pastatų energinio naudingumo vertę, bet dažniausiai tai lieka oficialiai neįtvirtinta. „Šiuo metu niekas neįpareigoja atlikus renovaciją nustatyti, kaip pasikeitė pastato energinis efektyvumas. Tokiems pastatams energinio naudingumo klasę prireikia nustatyti tik tada, kai būstas parduodamas ar nuomojamas. Tokia prievolė įtvirtinta 2013 metais priimtu Statybos įstatymo pakeitimu“, – paaiškina jis.
Sertifikatas būtinas perkant ir nuomojant būstą
Iš tiesų 2013-aisiais įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai. Dėl jų parduoti ar išnuomoti būstą galima tik gavus energinio naudingumo sertifikatą. Iki 2013 metų energinio naudingumo sertifikatai buvo išduodami tik pirkėjui ar nuomininkui pareikalavus, todėl juos turėjo tik nedidelė dalis pastatų – mažiau nei pusė procento visų šalies statinių. Įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimui, situacija pasikeitė – sertifikatas tapo privalomas visais atvejais, kai nekilnojamasis turtas parduodamas arba išnuomojamas.
Šis reikalavimas paskatino aktyvesnį pastatų energinio efektyvumo vertinimą ir leido valstybės institucijoms kaupti tikslesnius duomenis apie pastatų būklę. Anot specialistų, toks reikalavimas naudingas ir pirkėjams. Energinio naudingumo sertifikatas leidžia jiems tiksliau įvertinti pastato būklę, numatyti šildymo ir elektros sąnaudas, o svarbiausia – palyginti kelis objektus pagal jų energinį efektyvumą. Aukštesnės klasės pastatas dažniausiai reiškia mažesnes išlaidas už energiją, geresnį mikroklimatą ir didesnę turto vertę ateityje.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Komentarai nepriimami.