Taip šiemet, kai vasara tokia sausa, kalba visi daržovių augintojai, savo užaugintomis gėrybėmis kaskart nukraunantys turgaus prekystalius. Nors, ko gero, išgirdęs pardavimo kainas ne vienas miestietis pagalvoja: kitąmet pats užsiauginsiu ir vidurvasary nemokėsiu beveik dviejų eurų už saujelę svogūnų laiškų ar ryšelį morkų. Visgi sužinojus, kiek sveikatos ir pinigų į tą „menką“ daržovę įdeda žmogus, noras pačiam užsiimti daržininkyste praeina.
Bežiūrėdama į ant turgaus prekystalių išsitiesusias cukinijas nejučia garsiai svarstau: aiškiai, ne vietinės, nes mano darže jos dar tik žydi. O pomidorai! Dideli, raudoni, geltoni. Ir kada jie pas mus spėjo išnokti? Kaip reikia auginti svogūnus, kad vienų galvos jau subrendusios, o kitų – žali šviežutėliai laiškai? Kokioje žemėje augo tokio didumo morkos, burokėliai, bulvės?
Ir pasakoja prekiautojai apie savo vargą vargelį, neslėpdami auginimo „paslapčių“ – nuo sėklų bėrimo iki derliaus. Paaiškėjo, kad cukinijos auginti pradėtos vazonuose. Į lysvę jos persodintas jau žydinčios. Svogūnų sėjinukai į žemę sukišti pernai rudenį, lapkritį, taip pat, kaip ir česnakai. Tik sodinti juos reikėjo šiek tiek giliau nei tuos, kuriuos sodiname pavasarį. Peržiemoję svogūnai jau balandžiui baigiantis būna užauginę didelius laiškus. O dabar, liepą, kasamos galvos.
O kaip užsiauginti krapų – vienų populiariausių prieskoninių augalų? Ne tada, kai jie patys pasisėja, o tada, kai jų reikia, kai užauga agurkai, o be krapų jų neužraugsi. Savame darže jie jau nurudę, bet turguje kvepia šviežia žaluma. Pasak ūkininkių iš Netičkampio, anokia čia paslaptis – tereikia tiesiog vėliau pasėti, taip, kaip jos – dvi ilgiausias vagas.
Ir morkomis moterys džiaugiasi, nors darbo iki tokio derliaus daug įdėta. „Mūsų laukai toli nuo upės, tad laistymo sistemos nėra. Atsivežame statinę ir laistome žarna. Taip visą daržovių lauką. O kad drėgmė ilgiau laikytųsi, ankstyvą pavasarį suariame vagas, volu jas suplojame, kad žemė tvirtesnė būtų, mašinėle vienodais tarpais į dirvą įberiame sėklas ir vagą dar kartą suvoluojame. Taip sėkla labiau į dirvą įsispaudžia, o joje ilgiau drėgmė laikosi“, – atvirai pasakoja ūkininkės.
– Tai prie namų, darže, morkos didelės ir gražios, o laukuose, kur nelaistome, jų net iškasti neina, su luitu žemės verčiasi, šaknys užspaustos ir morkos mažutės, – savo patirtimi dalinasi kita prekiautoja.
Nuo ankstyvo pavasario šildomuose šiltnamiuose pomidorus ir agurkus auginantis vyras taip pat išduoda savo „paslaptį“: be vandens nieko nebūtų. Tik, pasak jo, laistyti nei pomidorų, nei agurkų kasdien nereikia – per savaitę 2–3 kartus. „Ir tikrai agurkai nebus kartūs“, – garantuoja.
Metai iš metų sodinantys ir auginantys daržoves ūkininkai atsirenka, kokias sodinti, kad nauda būtų. Kai kurie, iš sinoptikų prognozių sužinoję, kad vasara bus sausa, šiemet visai nesodino ankstyvųjų kopūstų. Mat jiems ypač daug drėgmės reikia. Be to, ūkininkai jų užaugina daug vienu metu, o miestiečiai tiek neišperka. Tad daugiau augina vėlyvųjų, nes jų poreikis rudenį būna didesnis.
– Visgi be laistymo niekas neauga, – tokios išvados priėjo Šilavoto kaimo ūkininkas pakapstęs savo bulvių vagas. – Tose vietose, kur nesiekė vandens žarnos ir liko nelaistyta, bulvės – mažutės, o kur laukas laistytas, kur kas didesnės. Tas pats ir su daržovėmis.
Sausra nepatenkinti ir bitininkai – bitės mažiau surenka nektaro, nes jis tiesiog išdžiūsta.
Taigi, vasara – vieniems atostogos, o kitiems – pats darbymetis. Ir ne tik nauju derliumi pasirūpinti, bet jau ir pagalvoti apie ateinančius metus. Pats laikas pamąstyti ir tiems, kurie vaikščiodami po turgų bamba, kad viskas brangu. Gal iš tikrųjų verta patiems užsiauginti tų „brangiųjų“ svogūnų laiškų, morkų ar pomidorų, o tada įvertinti, kiek jie galėtų kainuoti?
Komentarai nepriimami.