Bulotų namuose praėjusią savaitę surengtas ypatingas vakaras – žurnalo „Baltas kambarys“ leidėja marijampolietė Luana Masienė į svečius pasikvietė žinomą filosofą, kultūros teoretiką, filosofijos profesorių Gintautą Mažeikį. Jis šį kartą atskleidė savo dar vieną – rašytojo – talentą ir pristatė tikrai išskirtinį romaną „Lilimų knyga“. Romanas yra ypatingas ir turiniu, ir savo forma, nes vienintelė Lietuvoje serijinių rankų darbo knygų leidėja menininkė Leonora Kuisienė knygą įrišo unikaliu būdu ir tam panaudojo dviejų jaučių odas, daug virvių ir kitų medžiagų.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Žurnalo laisvė išskiria jį iš kitų
Į renginį Bulotų namų palėpėje susirinkusiems gerbėjams Luana Masienė priminė, kad žurnalas „Baltas kambarys“ 300 egzempliorių tiražu leidžiamas nuo 2016 metų, jau išėjo devyni jo numeriai. „Žurnalas pasirodo ankstyvą pavasarį ir iš kitų tarsi neišsiskiria, bet yra keli dalykai, kurie jį daro kitokiu. Pirmiausia – tai pati idėja, taip pat jo struktūra ir žurnalo laisvė. Ši laisvė leidžia rengti „Balto kambario“ pristatymus labai skirtingose erdvėse – nuo muziejų, bibliotekų, galerijų, ambasadų iki kluonų, klubų ar dar kitų netikėtų vietų. Pristatymų įvairovę nulemia tai, kad žurnale yra skirtingos rubrikos ir tam tikrų rubrikų pristatymai sukviečia į vieną ar kitą vietą“, – pasakojo L. Masienė.
Šįkart vyko dviejų žurnalo rubrikų pristatymas. Viena jų – „Gintauto megafonas“, po kuria jau trejus metus ir buvo spausdinamos „Lilimų knygos“ ištraukos, kita rubrika – „Juodosios lelijos dėžė“, skirta Leonoros Kuisienės kūrybai. Žurnalo leidėjos nuomone, „Lilimų knyga“ ir savo turiniu, ir forma verta patekti į kultūros lobynus.
Knyga kitokios literatūros gerbėjams
Pasak romano autoriaus G. Mažeikio, šio romano leidimas yra didžiulis meno projektas ir į jį reikia žiūrėti bei vertinti kaip meno kūrinį. „Kiekvienas knygos egzempliorius yra išimtinis, o mano reikalas – pats romano turinys. Man ypač malonu, kad „Baltas kambarys“ yra išties elitinis žurnalas, ir jis leidžiamas ne sostinėje, o Marijampolėje. Kai man reikėjo pagalbos leidžiant kitą savo knygą ir ieškojau dailininkų, dizainerių, man labai padėjo Luana, kuri suburia aplink save daugybę keistų žmonių. Įvairių leidėjų nuomonė apie „Baltą kambarį“ labai gera, aš iš daug ko girdėjau, kad Marijampolė tuo išties stebina“, – pabrėžė filosofas.
– Ši knyga yra tiems, kurie domisi gotikine literatūra. Kita skaitytojų grupė – tie, kurie mėgsta fantasy žanro literatūrą nuo „Žiedų valdovo“ iki „Hario Poterio“. Dar yra vadinamoji keistoji („weird“) literatūra, Lietuvoje jos niekas nerašo tokios, tai tokia nerimo ir siaubo literatūra, kurios pradininkas buvo rašytojas Edgaras Alanas Po, Stiveno Kingo kūryba iš dalies yra tokios literatūros popsinis variantas. Dar yra ir maginiu realizmu vadinama literatūra, ją rašė daug gerbėjų Lietuvoje turintis Gabrielius Garsija Markesas, lietuvė Jolita Skablauskaitė, kurios kūriniuose randu įkvėpimo.
Mano knygoje visai nėra krikščionybės, čia sukurtas toks pasaulis, kuriame nebūtų nieko, susijusio su krikščionybe ar judaizmu. Knygoje rasite lietuviškos ar skandinaviškos ikikrikščioniškosios mitologijos atspindžių. Romane yra daug maginių ir okultinių dalykų, dalis knygos veiksmo vyksta Žemėje, dalis – išgalvotoje Vestroje, kur teka galinga upė Vajus. Ten siaučia vėjavaikiai lilimai, kurie kartais apsėda žmones. Kartu tai ir šeimos, brolių istorija pokario metais, vykstanti tarp Lietuvos ir Sibiro, – atskleidė savo kūrybinį sumanymą autorius.
Bus galima įsigyti tik visas romano dalis
Knyga yra išskirtinė ir savo forma. Knygų menininkė ir leidėja L. Kuisienė papasakojo, kad ją sudaro 21 numeruotas egzempliorius ir ji unikali, kiekvienas egzempliorius turi savo numerį. Visiems 21 egzemplioriui įrišti jai prireikė trijų darbo mėnesių ir 504 darbo valandų. Autorius planuoja iš viso išleisti keturias šios knygos dalis, tad prireiks lygiai metų kruopštaus menininkės darbo.
– Kai registravau knygą, ji buvo pažymėta kaip parduodamas leidinys, bet jį reikia įvardinti kaip nekomercinį. Pirmiausia, daug laiko ir energijos sugaišta ir autoriaus, ir mano, pasirodė dar tik pirma jos dalis, o bus keturios dalys, ir jeigu kas nori knygą įsigyti, tai gali padaryti tik tas, kuris planuotų įsigyti visas keturias dalis. Esu morališkai įpareigota išsaugoti šį meno kūrinį kaip nedalomą visumą.
Visoms knygoms įrišti man prireikė dviejų jaučių odų, 235 metrų 20 centimetrų medvilnės virvių, kurias vaškavau bičių vašku. Vienai knygai reikėjo 11,2 metro tokios virvės. Yra joje ir metalo elementai, buvo naudota akvarelė. Knyga ypatinga ne tik egzempliorių skaičiumi, bet ir mano veiklos pobūdžiu, nes esu rankų darbo serijinės knygų leidybos pradininkė Lietuvoje, kiti menininkai įriša tik vienetinius leidinius. Tai retas dalykas ir pasaulyje, – atskleidė kūrybinę virtuvę L. Kuisienė.
Anot jos, šių knygų serija turi pakankamai daug visokių simbolių, paslėptų detalių, jose užkoduoti ir kūrybos metai. G. Mažeikio knyga – jau 13-oji L. Kuisienės įrišta, tad tryliktasis iš 21 „Lilimų knygos“ egzempliorius išleistas juodos spalvos ir skiriasi nuo kitų. Pirmasis šio romano pristatymas buvo surengtas Velnių muziejuje Kaune.
G. Mažeikis sakė, kad jį maloniai nustebino skaitytojai, nes manė, jog jų bus labai mažai, bet „Lilimų knygos“ ištraukos buvo skaitomos žurnale „Baltas kambarys“, autorius sulaukė nemažai atsiliepimų ir pagyrų. „Turiu dabar nenumirti ir baigti visą šį romaną“, – šmaikštavo jis, pridūręs, jog leidykla „Kitos knygos“ kitąmet išleis „Lilimų knygos“ pirmąją dalį įprastu popieriniu variantu.
Komentarai nepriimami.