Vėjo jėgainių parkas prie Marijampolės: ar pagrįsti gyventojų nuogąstavimai?

Marijampolės miesto pašonėje, Šiaurės rytinėje dalyje, planuojama statyti ne mažiau kaip 35 vėjo elektrines, nors pradiniuose planuose jų skaičius siekė iki 44. Šis parkas yra dalis nacionalinės vėjo energetikos plėtros strategijos, kuria siekiama didinti Lietuvos energetinį nepriklausomumą. Šiuo metu Vyriausybė savo planuose yra numačiusi, kad iki 2030 m. Lietuvoje bus įrengta 3600 MW galios vėjo jėgainių sausumoje: tris kartus daugiau nei veikia šiandien. Tokių parkų plėtra vyksta visoje Lietuvoje suprantant, kad turimą vėjo potencialą reikia išnaudoti elektros kainoms mažinti, nepriklausomumui didinti ir investicijoms į Lietuvą pritraukti. Kaip į šiuos planus reaguoja vietos gyventojai, ar jie turi pakankamai informacijos apie investuotojų planus?

Ar ramus kaimo žmonių gyvenimas baigsis ?

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

– Mes pirmą kartą apie visus šiuos planus išgirdome 2023 metų lapkričio viduryje, kai vietos žmonės pradėjo gauti informacinius laiškus. Pirmoji reakcija buvo šokas, nes jau tų metų vasaros pabaigoje buvome gavę laiškus dėl planuojamų „Rail Baltica“ geležinkelio darbų. Žmonės sunerimo, kad šalia eis ir geležinkelis, ir dar bus statomas vėjo jėgainių parkas, tad atsidursime tarsi kokiame pramoniniame rajone ir mūsų ligšiolinis ramus kaimo gyvenimas baigsis, – sakė Tautkaičių kaimo bendruomenės pirmininkė Vaida Tamulynaitė-Matusevičienė. Būtent šio kaimo teritorijoje turėtų atsirasti didžioji dalis planuojamų vėjo jėgainių.

Pasak pirmininkės, gavus tokią informaciją buvo sukviestas kaimo žmonių susirinkimas, spręsta, ką daryti ir kaip reaguoti. Žmones gąsdino ir būsimas triukšmas, ir jėgainių dydis, ir poveikis sveikatai, gamtai. To susitikimo metu buvo žadėta, kad artimiausią iš suplanuotų jėgainių, numatytą statyti mažiau nei už 700 metrų nuo žmonių sklypo, vystytojai perkels toliau, kad siūlymas negalutinis, jis bus koreguojamas. Po to buvo surengtas dar vienas susitikimas su kaimo gyventojais, kuriame žmonės išsakė savo abejones ir pasiūlymus, jiems buvo pažadėta, kad planai ir schemos bus peržiūrėti. „Praėjo daug laiko, jau gruodis, o mes jokių naujų pasiūlymų negavome, jokių atsakymų taip ir nesulaukėme“, – sakė bendruomenės vadovė.

Pasak pašnekovės, gruodžio 5 dieną ji dar kartą kreipėsi į projektų vykdytojus dėl jų planų, bet jokio atsakymo ir praėjus savaitei ar daugiau taip pat nesulaukė.

Gyventojų nuomonės yra įvairios

Kaimo gyventojų nuomonės dėl šio projekto yra įvairios. Vieni džiaugiasi ir mano, kad gaus pinigų ir nieko nereikės daryti, kiti, ypač vyresnio amžiaus, yra gerokai sunerimę. Ne visi Tautkaičių kaimo gyventojai priklauso bendruomenei, bet didelė jų dalis nori tiesiog ramiai gyventi kaip iki šiol be horizonte matomų gigantiškų vėjo malūnų ir visų padarinių, kurie dėl to atsiras.

– Norime ir toliau grožėtis laukais, gamta, bandėme siūlyti investuotojams vietoj šalia artimiausių namų suplanuotų jėgainių statyti saulės baterijas, o jau toliau tuos malūnus, bet atsakymo taip pat nesulaukėme, – sakė pašnekovė.

Žmonėms kelia nerimą ir tai, kad vėjo jėgainių parkas sumažins jų nekilnojamojo turto vertę, jį reikalui esant bus daug sunkiau parduoti. Yra ir kitų problemų – bendruomenėje gyvena keletas vaikučių su negalia, kuriems gali kenkti vėjo jėgainių keliamas garsas, nes jie labai jautriai reaguoja į papildomus dirgiklius. Atkreipus į tai dėmesį, įmonės atstovai pasiūlė pakeisti langus, įrengti garso izoliaciją ir net perpirkti namus bei nupirkti kitoje vietoje.

– Kaimo gyventojams nerimą kelia, kad prasidėjus vėjo jėgainių statybos darbams, vietos keliais pradės važinėti sunkioji technika, bus triukšmas, neišvengiamai bus gadinama tų kelių būklė, kils ir pėstiesiems, ypač vaikams, eismo saugumo problemų. Turint galvoje ir „Rail Baltica“ statybos planus, galimybės gyventi ramioje tvarkingoje gyvenvietėje jau nelieka, – sakė kaimo bendruomenės pirmininkė.

Abejonių kelia ir žadama šimtatūkstantinė eurų parama bendruomenei. Susirinkimų metu būta emocingų gyventojų pasisakymų. Vietos žmonės sakė pasiruošę primokėti, kad tik vystytojai ten neateitų su savo grandioziniais projektais. Įstatymiškai privatus verslas remti bendruomenių tiesiogiai negali, tai vyks tik per Savivaldybę, kuriai bendruomenė turės rašyti projektus ir tikėtis gauti lėšų.

Ar paprasto žmogaus balsas ką nors reiškia?

Kaimo gyventojai girdėjo apie žadamas 100 eurų už hektarą išmokas, bet, kaip suprato, jei ta žemė yra skirtingose vietose, o ne viename sklype, tai išmokų jie negali tikėtis. Yra vos keli ūkininkai, Tautkaičiuose turintys kelių hektarų žemės sklypus, o didžioji dauguma yra smulkūs, jų žemė abiejose plento pusėse.
Pirmininkės nuomone, žmonės dar nelabai suvokia, kas iš tikrųjų jų laukia, įgyvendinus visus šiuos planus. Sunku įsivaizduoti, kaip viskas atrodys, bet kalbama apie labai didelius projekto pinigus, o žmonių interesai bei norai projekto vystytojams nepakankamai rūpi. Kai gyventojai nerimauja dėl būsimo jėgainių keliamo triukšmo, jiems aiškinama, kad tas triukšmo lygis bus kaip vieno šaldytuvo, bet jei tų vadinamų šaldytuvų bus kelios dešimtys, tai ir triukšmas bus atitinkamas.

– Iš tiesų kyla klausimas, ar paprasto žmogaus balsas ir norai ką nors reiškia, ar viską lemia pinigai?

Suprantame, kad to neuždrausi, bet kaimo žmonės svarsto: jei aš norėčiau ateiti į tavo kiemą pakasinėti žemės, ar galiu tai daryti be tavo leidimo? Aišku, kad ne, o čia gautas Savivaldybės leidimas nė neatsiklausus gyventojų, su jais nekalbėjus. Nerimo kelia ir tai, kad ilgai negauname atsakymų į kylančius klausimus. Dviejų įvykusių susitikimų metu daug kas taip ir liko neatsakyta, neaišku. Norime, kad žmonių balsas būtų išgirstas, kad viskas nevyktų buldozerio principu, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Viena iš Tautkaičių kaimo gyventojų teigė: „Esu pasipiktinusi, kad atsinaujinanti energetika įsibrauna į paprasto kaimo gyventojo kiemą, kuris pasipriešinti tam neturi galios, o savivaldybė įsileidžia tokio dydžio privačius investuotojus taip arti gyventojų. EVECON bendrovė yra tik vystytojas, o ne energetikos tiekėjas, tai kaip jie gali žadėti mums nemokamą elektrą? Baisu net pagalvoti, kaip gyvensime, kai virš galvų suksis neregėto dydžio vėjo jėgainių sparnai. Rengiant poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, didelis dėmesys buvo skirtas paukščiams, bet ne žmogui. Tai kieno interesai yra svarbesni?“, – klausė gyventoja.

Projekto vystytojai nemato pagrindo nerimauti

Tautkaičių kaimo ir bendruomenės žmonių iškeltas problemas bei klausimus perdavėme šio projekto vystytojams. Į redakcijos klausimus atsakė projekto vadovas Aidas Gelbūda iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.

– Antrojo susitikimo su bendruomenės atstovais metu šiemet vasarį jūsų atstovai teigė, kad atsižvelgs į gautas pastabas, galbūt kai kurių jėgainių atsisakys ar jos bus perkeltos toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Gyventojai tvirtina, kad per tą laiką jokių pasiūlymų iki šiol negauta. Kodėl?

– Po PAV ataskaitos parengimo buvo priimtas sprendimas atsisakyti trijų vėjo elektrinių. Šis pokytis buvo komunikuotas ir laikraštyje „Suvalkietis“, ir Marijampolės televizijoje.

Išgirdę bendruomenės balsą, nestatysime arčiausiai Tautkaičių kaimo numatytos vėjo elektrinės, kuri buvo planuota už 730 metrų nuo gyvenamųjų pastatų. Taip pat atsisakysime dviejų elektrinių, planuotų 600 m atstumu nuo sąvartyno. PAV metu pastebėta, kad teritorija yra gausiai lankoma paukščių, sąvartynas pritraukia didelius kiekius kirų. Būtent dėl to atsisakome planų statyti šias dvi elektrines.

Negana to, nors to nėra reikalaujama atsakingų institucijų, siekdami dar labiau sumažinti gyventojų nerimą, taikysime garso mažinimo priemones elektrinėms, kurios bus apie 1 km atstumu nuo Tautkaičių, už „Rail Baltica“ vėžės. Šių elektrinių veikla bus ribojama nakties metu, taip mažinant jų skleidžiamą garsą. Šiuo metu preliminariai parko plane yra ne 44, o 41 turbina.

– Gruodžio pradžioje Tautkaičių kaimo bendruomenės pirmininkė raštu išsiuntė jums dar vieną paklausimą dėl šio projekto, kokios naujienos, bet atsakymo taip pat negavo. Kada bus atsakyta?

– Atsiprašome, kad nespėjome atsakyti į gyventojos užklausą: šiuo metu vyksta intensyvus PAV ataskaitos derinimas su institucijomis, tad laiko lieka ne itin daug. Bet noriu akcentuoti, kad gruodžio 14 d., kaip ir beveik kiekvieną mėnesį, laikraštyje „Suvalkietis“ publikavome straipsnį, kuriame aptarėme, kas vyksta su projektu ir kokie tolimesni žingsniai laukia. Siekiame atsakyti į visų suinteresuotųjų klausimus, tik kartais tam prireikia daugiau laiko nei norėtųsi. Į minėtos gyventojos užklausą atsakymą jau išsiuntėme.

– Bendruomenė teikė siūlymą vietoje arčiausiai planuojamų vėjo jėgainių statyti saulės jėgaines, o toliau jau – vėjo, bet atsakymo į šį siūlymą neišgirdo. Ar tai neįmanoma techniškai?

– Saulės elektrinių vystymo procesas yra visiškai kitoks, nei vėjo elektrinių. Saulės elektrinių statybai taikomi mažesni reikalavimai, yra mažiau biurokratijos, nereikia atlikti PAV, dėl to pirmiausia yra numatomos vėjo elektrinių vietos ir tik po to sprendžiamos vietos saulės elektrinėms.

Vėjo elektrinių išdėstymo schema yra gerokai sudėtingesnė, rasti joms tinkamas vietas vadovaujantis visais įstatymais yra nelengva: vėjo elektrinėms keliami įvairūs specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimai, pavyzdžiui, atstumai nuo aukštos įtampos laidų, upių, upelių, „Rail Baltica“ vėžės, magistralinių kelių, gyvenviečių, miškų, taip pat atsižvelgiama į atstumus tarp pačių elektrinių, kurie negali būti mažesni nei 550 m. Dėl to vietų vėjo elektrinėms visoje Lietuvoje nėra daug ir pirmiausia suplanuojame jas ir tik vėliau – saulės elektrines. Taip pat noriu akcentuoti, kad, planuodami vietas vėjo elektrinėms, visada stengiamės išlaikyti didesnius nei reikalaujama atstumus nuo gyvenviečių, t. y. daugiau nei 670 m.

– Gyventojai nerimauja, kad dėl jėgainių kris jų nekilnojamojo turto vertė, jį ateityje bus sunku parduoti, juolab kad čia planuojami ir „Rail Baltica“ statybos darbai. Jūs pateikiate straipsnį iš portalo birzietis.lt, kad ta vertė augs, o ar yra daugiau įrodymų ar paskaičiavimų, kurie šį teiginį pagrįstų?

– Nekilnojamojo turto (NT) vertę lemia daugybė skirtingų faktorių, kuriuos veikia netoliese stovinti vėjo elektrinė. Analizuojant logiškai, darosi akivaizdu, kad NT vertė dėl netoliese esančios vėjo elektrinės tikrai nemažės.

Vėjo elektrinės užtikrina pasyvias pajamas sklypo savininkui, kas didina NT vertę. Visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 m spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 Eur už hektarą kasmetės kompensacijos. Tai reiškia, kad sklypas generuos papildomas pasyvias pajamas, kas didina NT vertę savaime. Kalbant skaičiais: jei skaičiuojame, kad parke bus 30 vėjo elektrinių, per metus tokių kompensacijų gyventojams išmokėsime 114 000 Eur.

Vėjo elektrinių parko vystymas gerina vietovės infrastruktūrą, o tai didina NT vertę toje vietovėje. Vėjo elektrinių statybai ir priežiūrai reikalingi privažiavimai, lygūs, sutankinti keliai. Dėl to atnaujinsime, stiprinsime, remontuosime visus vietovėje esančius keliukus, iš viso ketiname sutvarkyti 15 km kelių. Negana to, įstatymo esame įpareigoti mokėti įmokas į bendruomenių fondus. Per metus tai sudarys 756 000 Eur, kurie keliaus Smilgių, Tautkaičių, Trakiškių, Baraginės, Igliškėlių, Sasnavos ir Dženčialaukos bendruomenėms. Šias lėšas bus galima naudoti infrastruktūros gerinimui: keliams, apšvietimui, parkams, žaidimų, sporto aikštelėms. Visa tai gerins gyvenimo kokybę toje vietovėje ir kels NT kainas.

Vėjo elektrinės gali didinti dirbamos žemės derlingumą ir taip kelti sklypo vertę. Turbinos dažnai yra naudingos aplink augantiems pasėliams. Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą, susidarančią žemės paviršiuje. Jei žemėje įmanoma užauginti derlių paprasčiau, su mažesnėmis investicijomis dėl ten stovinčios vėjo elektrinės, faktas, kad jo vertė augs.

NT vertės nemažins, nes neigiamo poveikio aplinkai nedaro. Vėjo elektrinės nėra statomos namo kieme – to neleidžia įstatymai. Jos negali būti statomos arčiau nei 300 metrų, jei su tuo raštiškai sutinka pats gyventojas. Jei tokio sutikimo gyventojas neduoda, elektrinė ten ir nestatoma. Kitais atvejais statomos ne arčiau nei 670 metrų. Daugybės tyrimų įrodyta, kad tokiu atstumu stovinti elektrinė niekaip neigiamai neveikia žmogaus sveikatos. Tad galima kelti tą patį klausimą: ar žmogus, ieškantis įsigyti NT, rinksis tą NT, kuris generuoja papildomas pajamas arba kuriame elektra yra nemokama ar pigesnė, ar tą, kuris šių privalumų neturi? Suprantame, kad dabar kyla baimių dėl NT vertės, bet jei tai būtų problema, ne vienas gyventojas, turintis NT šalia vėjo elektrinių, tikrai skųstųsi ir valstybė ieškotų sprendimų.

– Prasidėjus statyboms, bus gadinami kaimų keliai, sunkioji technika kels grėsmę eismo saugumui, ypač vaikams. Kas planuojama daryti šioje srityje?

– Dėl kelių situacija yra priešinga: vėjo elektrinių statybų metu turbinas statanti bendrovė sutvarko lauko keliukus bei privažiavimus, kurie paprastai dėl jais važiuojančių traktorių ir kombainų būna prastos kokybės. Infrastruktūra yra tvarkoma vėjo jėgainės statybų metu: stiprinami, remontuojami lauko keliukai, kuriais važinėja ūkininkų technika, kad galėtų privažiuoti vėjo jėgaines aptarnaujantis transportas. Kartais tokie keliukai iš tikrųjų būna labai blogos būklės ir toks infrastruktūros gerinimas palengvina ūkininkų darbą. Tad vėjo elektrinių parkas ne gadina keliukus, o atvirkščiai – juos tvarko. Marijampolės regione bus sutvarkyta apie 15 km tokių kelių.

Dėl grėsmių eismui, vaikams: statybos bus vykdomos vadovaujantis visais egzistuojančiais statybų reguliavimais, kurie užtikrina ir eismo, ir vaikų saugumą. Rengiama kelių studija, analizuojant, kaip geriausia elektrinių konstrukcijas vežti, jų gabenimas derinamas su vietos pareigūnais, savivaldybe. Negana to, elektrinės statomos toli nuo aktyvių miestų ir miestelių zonų, laukuose, tad eismas ten itin mažas, o žmonių irgi mažai arba visai nėra.

– Žadama didelė parama bendruomenėms, bet privatus verslas pagal įstatymus šiandien jų remti negali. Ar reali yra minima šimtų tūkstančių eurų parama kasmet ir kaip ji bendruomenėms bus skirstoma?
– Įmokos į bendruomenių fondą apibrėžiamos Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių įstatymo 13 straipsnyje. Lietuvoje vėjo elektrinių parkų vystytojai po to, kai parkas pradeda veikti, įstatymu yra įpareigoti mokėti kasmetes įmokas į bendruomenių fondus. Tai nėra naujas mechanizmas, tokios įmokos jau yra mokamos: pavyzdžiui, „Ignitis renewables“ šiemet bendruomenių fondams skiria 0,8 mln. eurų. Šie pinigai pasiekia konkrečios savivaldybės bendruomenės fondą, kuris gali būti naudojamas vietos NVO projektams, renovuoti darželiams bei mokykloms, tvarkyti keliams, nutiesti takelius, įrengti apšvietimą bei kitai infrastruktūrai gerinti teritorijoje, esančioje per 5 km nuo vėjo jėgainės.

Be to, dalis šių lėšų keliauja tiesiai į gyventojų sąskaitas: pagal nuo 2024 metų sausio mėn. įsigaliojusį LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimą 85 proc. bendruomenių fondų mokesčio keliauja tiesiai į fondą, o likę 15 proc. pasiekia tiesiogiai gyventojų, gyvenančių ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo vėjo elektrinės, sąskaitas. Kalbant skaičiais: už vieną elektrinę per metus į bendruomenių fondą sumokėsime 25 200 Eur, iš jų – 15 proc. arba 3780 Eur per metus – tiesiogiai gyventojams nuo vienos elektrinės. Tad jei skaičiuojame, pavyzdžiui, 30 elektrinių, tai reiškia 113 400 Eur per metus tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems 5 km spinduliu nuo elektrinės. Jei šio spindulio teritorijoje bus daugiau elektrinių, suma didės.

Trečia, nors parkas dar nėra pastatytas, ir kol kas nesame niekaip įstatymų įpareigoti remti vietos bendruomenes, mes tai jau darome: suteikėme paramos Igliškėlių bendroms švenčių erdvėms, padėjome Puskelnių bendruomenei įsigyti vejapjovę – traktorių, o Baraginei – įsirengti naujų sporto treniruoklių erdvę. Verslas gali remti organizacijas, turinčias paramos gavėjo statusą.

– Ar kompensacija už žemę, siekianti 100 eurų už hektarą, bus skiriama tik tuo atveju, jei visa ta žmogaus žemė yra vienoje vietoje, o ne išsidėsčiusi keliuose sklypuose?

– Visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 m spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 Eur už hektarą kasmetės kompensacijos. Jei fizinis ar juridinis asmuo turi du skirtingus sklypus po vieną hektarą 350 m spinduliu, kompensacija bus mokama už abu.

Tokias kompensacijas kasmet mokėsime nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Itin svarbu tai, kad kiekviena vėjo elektrinė stovės išnuomotuose sklypuose, gavus gyventojų sutikimus. Pavyzdžiui, jei asmuo turi 3 hektarų sklypą, kuris visas patenka 350 m spindulio nuo vėjo elektrinės zoną, kasmet jam išmokėsime 300 Eur kompensaciją.

– Ar, jūsų nuomone, visuomenė pakankamai informuota apie šį projektą ir žmonės tikrai suvokia, kaip planuojamas parkas paveiks jų ramų ligšiolinį gyvenimą?

– Pirmiausia noriu akcentuoti, kad parkas neturės neigiamos įtakos gyventojams: Lietuvoje egzistuoja labai griežtas tokių vėjo elektrinių parkų reguliavimas, kuris yra sukurtas remiantis daugybe visame pasaulyje atliktų tyrimų apie vėjo energetikos poveikį aplinkai. Tad elektrinės statomos saugiu atstumu, įvertinus garsą, vizualinį poveikį, poveikį kraštovaizdžiui, gamtai ir gyvūnijai ir daugybei kitų faktorių. Tam yra daromas poveikio aplinkai vertinimas, kuriame labai nuodugniai analizuojami visi poveikio kriterijai ir aiškinamasi, ar galima tokį parką statyti pasirinktoje vietoje ir kokių apsaugos priemonių imtis būtina. Mes 100 proc. laikomės PAV rekomendacijų ir įgyvendiname visas rekomendacijas, tad parkas neigiamos įtakos gyventojams neturės.

Negana to, darome viską, kad visuomenė būtų pilnai informuota apie projektą: per pusantrų projekto planavimo metų laikraščiuose „Suvalkietis“ ir „Miesto laikraštis“ esame publikavę 37 straipsnius, taip pat rengę ne vieną informacinį reportažą Marijampolės televizijoje, organizavę ne vieną susitikimą su bendruomenėmis, ne tik tuos, kuriuos rengti reikalaujama įstatymais. Veikia ir nuolat atnaujinama interneto svetainė www.naudingasvejas.lt, kurioje gyventojai gali rasti visą pagrindinę informaciją.