Nuo praėjusių metų birželio 1-osios Marijampolės lopšelis-darželis tapo viena įstaiga, sujungusia dvylika darželių skyrių. Darželių skyriai liko tose pačiose patalpose, išliko ir jų ankstesni pavadinimai. Skyriams vadovauja vedėjos, kartu dirba mokytojos, jų padėjėjos, o lopšelio-darželio administracija įsikūrė naujose patalpose. Šį žingsnį visuomenė vertino nevienareikšmiškai. Vieni Marijampolės valdžią kaltino darželių naikinimu, abejojo vieningo darinio sėkme, kiti įžvelgė teigiamų dalykų.
Kaip sekėsi vieningam darželiui pirmieji žingsniai, kas pasikeitė ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje per pusmetį, ar šis žingsnis pasiteisino, „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta Tumelienė kalbėjosi su Marijampolės lopšelio-darželio direktore Birute DIČIŪNIENE.
– Koks tas pusmetis buvo?
– Sakyčiau pozityvus, intensyvus darbais ir sprendimais, nors laiko tepraėjo pusė metų, bet jau matome rezultatus, kurie nuteikia pozityviai. Aš visą laiką pozityvi, tikiu tuo, ką darau, kad bus geriau. Mano jau toks charakteris. Būdavo skaudu, kai pamatydavau piktus komentarus feisbuke, kuriuose daug netiesos. Dabar jau išmokau atsiriboti, gyventi savo darbu, žinau, ką aš darau ir dėl ko. Mūsų svarbiausia misija – mažųjų marijampoliečių ugdymas ir jų gerovė darželyje.
Lopšelio-darželio skyriai labai gražūs, juose nemažai ugdymo priemonių, bet tikrai daugelyje iš jų yra ką atnaujinti, suremontuoti, pakeisti.
Septyni mėnesiai atrodo daug, bet tokios nemažos įstaigos gyvavime labai mažai. Reikėjo atsirinkti darbuotojus, susipažinti, susirasti trūkstamus specialistus, nes buvo didelė darbuotojų kaita, kurią sukėlė išankstinis nusistatymas, kad bus blogai. Kas tuos gandus skleidė, nežinau, bet reikėjo su darbuotojais susidraugauti, prisijaukinti juos, tapti komanda. Taip pat reikėjo visų skyrių veiklą sujungti į vieną visumą.
– Ar pavyko rasti raktą į darbuotojų širdis? Juk jūsų kolektyvas didelis: Marijampolės lopšelį-darželį lanko apie 2000 vaikų, kiekviename skyriuje, kurių iš viso dvylika, dirba maždaug po 30 pedagogų.
– Iš tikrųjų jaukinuosi žmones dar ir dabar, nes kolektyvas – didelis. Darome bendrus renginius, įgyvendiname didelius projektus, matau, kad į juos jungiasi vis daugiau ir daugiau mūsų darbuotojų. Tai džiugina.
– Kas pasikeitė lopšelio-darželio skyriuose?
– Darželiuose visada buvo skiriamas dėmesys įtraukiajam ugdymui, dabar skiriame dar daugiau dėmesio specialiųjų poreikių vaikams, kadangi jų vis daugėja. Priėmėme daug papildomai mokinio padėjėjų, organizavome kursus, kuriuos vedė lektorės. Stipriname šia kryptimi dirbančius žmones, nes dirbant su jautriausiais vaikais žinios labai reikalingos.
Ne tik stipriname darbą su specialiųjų poreikių vaikais, bet visuose darželio skyriuose stengiamės suvienodinti ugdymą, nes buvo labai dideli skirtumai, netolygios materialinės bazės. Pavyzdžiui, peržiūrėjome visų skyrių prevencines programas. Paaiškėjo, kad jas taiko tik penki, septyniuose skyriuose jų nėra, nors šios programos labai svarbios.
Jos suteikia galimybę užbėgti už akių kokiems nors negeriems įvykiams, problemoms, kad nereikėtų apie tai kalbėti, daryti sprendimus, kai kažkas jau įvyksta.
Visuose skyriuose patvirtinti ugdymo metodai, įvesti dvišaliai pokalbiai su tėvais, nes labai svarbu, kad mokytojas su tėvais palaikytų kuo artimesnius kontaktus. Pavaduotojos ugdymui skiria itin daug dėmesio, siekiama, kad visuose skyriuose ugdymo lygis būtų toks pats, kad visi darbuotojai, mokytojai dirbtų gerai. Tai mums labai svarbu.
– Gal galite papasakoti, kaip panaudotos laisvos patalpos, gal jau įrengtos naujos erdvės, nauji žaidimų ar poilsio kambariai?
– Didieji remontai prasidės vasarą. Dabar vyksta vidinės pertvarkos. „Šypsenėlės“ skyriuje įrengtas logopedės kabinetas, jo iki šiol nebuvo. Likus laisvų kabinetų atsirado galimybė švietimo pagalbos specialistams dirbti atskirai. Toks darbas produktyvesnis, geriau jaučiasi ir vaikai. Anksčiau viename kabinete dirbdavo ir psichologas, ir socialinė pedagogė, dabar jie įsikūrė atskiruose.
Laukia labai didelių projektų įgyvendinimai. Tai europiniai projektai, kaip antai: „Visos dienos mokyklos“ ir „Tvari plėtra“. Bus atnaujinamos lopšelio-darželio skyrių erdvės, rengiami nusiraminimo kambariai, remontuojami koridoriai, įrengtos sporto salės. Vasarą planuojame ir „Šaltinėlio“ skyriaus renovaciją.
Aišku, nedideli, daugiau estetiniai pasitvarkymai darželyje vyksta nuolatos. „Nykštuko“ skyriuje pakeistos žaliuzės, nupirktos indaplovės skyriams, kurie jų neturėjo, lengvinamos žmonėms darbo sąlygos.
– Teko girdėti iš tėvų, kad darželiuose neliko ūkio darbus atliekančių žmonių: ūkvedžių, aplinkos prižiūrėtojų. Tėvai, kviečiami rudenį į darželius grėbti lapų, tuo nesidžiaugia. Kaip vertinate tai?
– Netiesa, kad neliko nei valytojų, nei aplinkos prižiūrėtojų. Yra švaros priežiūros darbuotojas, tokį etatą turi kiekvienas skyrius, šis darbuotojas atlieka ir patalpų valymo, skalbimo darbus. Aplinkotvarkos darbuotojų truputį mažiau turime, bet kiekvieno darželio skyriaus poreikis atliepiamas. Dėl tų lapų grėbimo net juokas ima. Toks jausmas, jog specialiai norima parodyti, kad darželių sujungimas blogas dalykas, tebevyksta gedėjimo procesas. Iš tikrųjų viskas yra gerai, bus dar geriau, o lapų grėbimo talka ir ankstesniais metais vykdavo. Akcija rengiama ne dėl to, kad mes negalime ar nesugebame susigrėbti lapų, bet ir vaikus mokome dirbti, puošti, prižiūrėti savo aplinką. Įtraukiame visą bendruomenę – nuo tėvų iki vaikų senelių. Juk smagu bendrystė. Tai nebuvo prievartinė priemonė, tiesiog paskelbta akcija. Mūsų visas personalas, 25 darbuotojai, pasiskirstėme po du, ir važiavome į visus skyrius. Kas grėbė lapus, tie buvo laimingi.
Dar vyks akcija „Padovanok gėlę darželiui“. Ji taip pat organizuojama jau ne pirmus metus. Tėvai darželiui dovanodavo gėlę, dovanotomis gėlėmis būdavo apsodinama darželio aplinka. Turbūt ir vėl atsiras tokių tėvelių, kurie sakys, kad darželis neįstengia nupirkti gėlės, tad liepia tėvams atnešti po pelargoniją. Tokios akcijos ugdo bendruomeniškumą, vaikai jaučiasi reikalingi, įvertinti, kad gali dirbti kartu su mokytojomis, tėveliais. Kartu moko nemėtyti šiukšlių, prižiūrėti aplinką, draugauti.
– Kaip permainas pajuto darželio skyrius lankantys vaikai, jų tėvai?
– Didelių permainų tėveliai ir vaikai neturėjo pajusti, gal daugiau gerumą, nes skyriai aprūpinami geriau, neliks apleistų. Mes labai stengiamės, kad sąlygos visose įstaigose būtų vienodos. Matau, kaip džiaugiasi darbuotojai, ir man smagu. Optimizuota visa buitis, siekėme, kad visi skyriai turėtų indaploves, kilimus, žaliuzes, sėdmaišius, kad visi vaikai turėtų vienodas sąlygas. Keičiamos durys, perkame vaikams minkštasuolius, lengviname buitį – nuo pervystymo stalo mažiukams iki konstruktorių didiesiems. Aš tikiuosi, kad tėvai tai pamatys ir pasidžiaugs. Tų skeptikų ir blogų komentarų tikrai mažės.
Geresnis tapo ir maitinimas. Maitinimo organizatoriai dirba vieningai, produktai užsakomi centralizuotai, sudaromas vienodas meniu, bet maisto gaminimas kiekviename darželio skyriuje vyksta individualiai. Džiaugiamės atnaujintomis virtuvėmis, įsigyta buitinės technikos, įrangos, kiekvienoje virtuvėje yra kondicionieriai.
Kartu taupomos lėšos, dėl to galima daugiau pinigų skirti skyrių aplinkos, įrangos gerinimui, nes perkant paslaugas, prekes centralizuotai, jos pigesnės.
Aš gyvenu šiuo darbu. Tai mano varomoji jėga. Man svarbiausia, kad vaikai jaustųsi gerai, kad pedagogai mylėtų savo darbą, vaikus.
– Ačiū už pokalbį.
Komentarai nepriimami.