Nenuspėjamame pasaulyje, kai karo grėsmė vis realesnė, itin aktuali tampa šalies gynyba. Akivaizdu, kad nuo šiol daugiau teks kliautis savo valstybės jėgomis. Vasario 19 d. įvyko Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Lietuvos parlamentinių partijų lyderiais gynybos ir jos finansavimo klausimais. Buvo aptarti galimi didesnio gynybos finansavimo šaltiniai.
Valstybės gynybos taryboje praėjusį mėnesį buvo iškeltas ambicingas tikslas – iki 2030 m. gynybai skirti 5–6 proc. BVP, surasti 12–13 mlrd. eurų, kad būtų sudaryta Lietuvos kariuomenės divizija.
Taip reikiamų pinigų šaltinių ieško partijos, apie tai, kur gauti papildomų lėšų finansavimui, diskutuoja verslas, gyventojai.
„Suvalkietis“ šia tema kalbina Marijampolės apskrityje išrinktus ar iš šio krašto kilusius Seimo narius. Politikų klausėme, už kokius šaltinius gynybos finansavimui jie pasisakytų ir kodėl.
Su LR Seimo nariais kalbėjosi Loreta TUMELIENĖ.
Seimo narys Karolis PODOLSKIS:
– Geopolitinio nestabilumo ir tolimesnio agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje turime suprasti – tiek Lietuvos, tiek Europos saugumas reikalauja ryžtingų veiksmų.
Žemyno šalys ketina gerokai didinti išlaidas krašto apsaugai. Tarp jų ir Lietuva.
Karinė patirtis sako, kad divizijos sukūrimas, ginkluotės atnaujinimas, reikiamos infrastruktūros įrengimas yra pagrįsti žingsniai Lietuvos saugumo didinimo link.
Lietuvai per ateinantį penkmetį gynybai reikia planuoti skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Šios lėšos didžiąja dalimi turi būti užtikrinamos per įvairius skolinimosi mechanizmus.
Tai reiškia, kad ekonominio prieaugio papildomos lėšos, kurios papuls į biudžetą, bus nukreipiamos į švietimo, sveikatos sistemas, kultūrą ir panašius visai Lietuvai svarbius dalykus ir neguls vien mokesčių didinimo pavidalu ant Lietuvos verslo arba ant Lietuvos žmonių pečių.
Pasak K. Podolskio, viena iš skolinimosi priemonių – tai Europos stabilumo mechanizmo tarpvyriausybinė organizacija, kurios fondas paprastai būdavo naudojamas šalį ištikus kažkokiems finansiniams iššūkiams. Šiuo metu ten yra apie 450 mlrd. eurų. Paskolų forma šiomis lėšomis galima finansuoti struktūrinius pokyčius gynybos sektoriuose. Kita priemonė, Seimo nario teigimu, skolinimasis karinės infrastruktūros projektams iš Europos investicijų banko. Ši finansų institucija skolina vienomis palankiausių sąlygų.
– Didinant investicijas į gynybos pramonę būtina pasitelkti tiek vietos, tiek užsienio kapitalą. Valstybės dalyvavimas su savo kapitalu steigiant vietos ir užsienio gynybos pramonės įmones, dalinantis teisine reguliavimo rizika, galėtų užtikrinti stabilų bendradarbiavimą ginkluotės gamyboje, o kiekvienas investuojamas euras į gynybą apsisuktų pirmiausia Lietuvos ekonomikoje, taip skatindamas jos plėtotę, – sakė Seimo narys.
K. Podolskio teigimu, būtina peržiūrėti ir įvertinti vidines galimybes: šalies valiutos atsargų panaudojimą, PVM surinkimo reguliavimo griežtinimą, mokesčių lengvatas, išlygas ir išimtis. Be to, Seimo nario nuomone, reikėtų imtis ir mokestinės naštos perskirstymo.
Visi šie mokestiniai klausimai, skolinimosi instrumentai bus svarstomi Seimo pavasario sesijos metu. Konkrečius pasiūlymus Seimui turės pateikti Finansų ministerija.
– Lietuvos pasirengimas saugumo iššūkiams ir lyderystė bus labai svarbi ginant Lietuvos saugumo interesus ir užtikrinant tolimesnę visapusišką paramą Ukrainai, – įsitikinęs Seimo narys.
Seimo narys Tadas PRAJARA:
– Lietuvoje neslūgsta diskusijos apie papildomą krašto gynybos finansavimą. Geopolitinė situacija, Rusijos karas prieš Ukrainą ir NATO įsipareigojimai reikalauja aiškių sprendimų, kaip užtikrinti šalies saugumą, iš kur tam gauti papildomų lėšų. Šiuo metu svarstomi įvairūs variantai: didinti mokesčius, peržiūrėti biudžeto išlaidas, skolintis ar kurti naujus fondus.
Aš suprantu, kad ši tema svarbi visiems Lietuvos gyventojams. Mano nuomone, gynybos finansavimas yra būtinas prioritetas, tačiau lėšų paieška turi būti atsakinga ir subalansuota. Būtinas visas priemonių paketas.
Šiuo metu prioritetas yra peržiūrėti esamas biudžeto išlaidas ir ieškoti galimybių efektyviau paskirstyti lėšas. Valstybėje yra sričių, kuriose galima optimizuoti finansavimą, kad neprireiktų didinti mokestinės naštos gyventojams.
Taip pat neatmetu laikino papildomo solidarumo įnašo idėjos – jei visuomenė tam pritartų, toks sprendimas galėtų būti viena iš priemonių finansuoti krašto apsaugą. Tačiau tai turėtų būti aiškiai apibrėžtas, skaidrus ir terminuotas mechanizmas.
Kitas galimas variantas – skolintis tarptautinėse rinkose. Dabartinė situacija rodo, kad investicijos į gynybą yra ilgalaikė būtinybė, todėl protingai suplanuotas skolinimasis gali padėti išvengti perteklinio finansinio spaudimo gyventojams.
Pasak Seimo nario, svarbu suprasti, kad siekis didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. nuo BVP yra iškeltas, bet tam būtinai reikia rasti tinkamus finansavimo šaltinius, kad papildoma našta negultų tik ant mokesčių mokėtojų pečių.
– Negaliu nepaminėti, kad Europos lyderių pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė. Žemyno šalys ketina gerokai didinti išlaidas krašto apsaugai, o ankstesni du procentai BVP skyrimo gynybai tikslai jau nebeaktualūs. Dabar būtina pasiekti gerokai didesnius skaičius, nes kartu siekiame sustiprinti Europos gynybinius pajėgumus.
Socialdemokratams svarbu, kad diskusijos šia tema būtų atviros ir pagrįstos aiškiais skaičiavimais. Gynyba – bendras mūsų visų lietuvių reikalas, todėl sprendimai turi būti atsakingi, o lėšų šaltiniai parinkti taip, kad užtikrintume tiek saugumą, tiek ekonominį stabilumą, – sakė Seimo narys.
Komentarai nepriimami.