Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Kalbant apie mitybą, atrodo, nebeįmanoma nieko naujo išgalvoti – tiek tų naujovių, teorijų. Tačiau ši tema neišsemiama, nuolat pasipildo naujomis rekomendacijomis. Reikalavimai ugdymo ir mokymo įstaigoms, atsakingoms už vaikų maitinimą, kasmet auga.
Ar spėja mokyklos, darželiai prisitaikyti prie joms keliamų naujovių ir savo auklėtinius maitinti kitaip, sveiku maistu? Ar vaikai valgo kitokį maistą negu buvo įpratę, ar jie vis dar vietoj morkų ir gražgarsčių (rukolų) nori ant stalo matyti picas, kugelį, gruzdintas bulvytes, kepsnius? Ar tėveliai irgi atsižvelgia į vaikų maitinimui keliamus reikalavimus, ar tiesiog nekreipia į tai dėmesio, gamina namuose taip, kaip gamino anksčiau?
Šie klausimai kaip niekada aktualūs. Apie tai kalbėjomės su darželinukų tėvais, Marijampolės lopšelio-darželio direktore Birute DIČIŪNIENE, maitinimo organizavimo koordinatore Jurgita BAČKIERIENE, dietiste Indre PETUKAUSKAITE.
Maitinimas organizuojamas pagal ministro įsakymu patvirtintą aprašą
2018-aisiais tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują vaikų maitinimo aprašą, kuris tapo privalomu visoms Lietuvos mokykloms ir darželiams. Maistas pasikeitė gana stipriai. Didžiąją maisto dienos normos dalį turi sudaryti daržovės ir vaisiai, ribojami angliavandenių, krakmolo, cukraus kiekiai, mokyklose nebekepamas vaikų taip mėgstamas bulvių plokštainis, bandelės, o pakampėse mėtosi nesuvalgyti apelsinai. Pavyzdžiui, darželiuose bent vienas patiekalas per dieną privalo būti iš augalinės kilmės maisto produktų.
Tai – patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Šį punktą išpildyti sudėtinga, nes į be pieno išvirtą košę įdėjus sviesto, ji jau tampa ne augaline, o į sriubą įdėjus grietinės ar jogurto, ji taip pat neatitiks šio punkto. Patiekalai privalo būti subalansuoti, juose turi būti ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir vitaminų, kitų vertingų maistinių medžiagų.
Vienos dienos darželio meniu
Pusryčiai
- Grikių košė su morkomis ir svogūnais, ruginė duona su sviestu ir fermentiniu sūriu. Nesaldinta kmynų arbata.
Pietūs
- Špinatų lapelių sriuba.
- Viso grūdo batono skrebučiai.
- Garuose kepti vištienos kukuliai su sezamo sėklomis, kukurūzų kruopų košė.
- Morkų, šviežių agurkų, pomidorų ir sultenių lapelių lėkštelė.
Pavakariai
- Mandarinai, natūralus jogurtas.
Vakarienė
- Varškės kukulaičiai, natūralus jogurtas, nesaldinat vaisinė arbata.
Kalbama, kad nuo 2026 ar 2027 metų visose mokymo ugdymo įstaigose privalės dirbti dietologas, kuris bus atsakingas už pagal aprašą subalansuotą maitinimą.
Vaikai sunkiai pripranta prie kitokio maisto
„Pastebėjau, kad sūnus iš darželio pareina alkanas. Susėdus prie stalo valgyti iš mūsų lėkščių griebia kotletus, puola į virtuvę ieškoti maisto, nors dar prieš metus taip nebuvo, netgi parsinešdavo nesuvalgęs sūrio lazdelę“, – pasakojo marijampolietė Sandra.
Moterį stebina drastiškai darželyje pasikeitęs valgiaraštis. „Meniu nebeliko grietinės. Į sriubas dedamas jogurtas arba nieko nededama. Sūnus nepratęs, nevalgo. Nebekepama pyrago gaminių, jeigu duoda bulvių plokštainį, taip tik su jogurtu. Gal prie blynų ir tinka jogurtas, bet prie kugelio? Prie varškės apkepo patiekia paprikų lazdelių. Anksčiau būdavo lašišos ar upėtakio kepsnys, dabar viskas sumalta į kotletus. Mes, tėvai, suprantame, kad tai sveikas maistas, ruošiamas pagal reikalavimus, bet gal jį galima keisti ne taip drastiškai, po truputį, atsižvelgti, kad vaikai pamažu priprastų. Juk namie jie valgo kitokį maistą“, – kalbėjo moteris.
Vaikų maitinimas – vienas iš didžiausių iššūkių
Marijampolės vaikų lopšelio-darželio direktorė Birutė Dičiūnienė neslepia, kad darželinukų maitinimas tapęs vienu didžiausių iššūkių. Kelias nuo meniu sudarymo iki virtuvės – ilgas ir sudėtingas. Reikalavimai dideli. Turbūt daug kas nė neįsivaizduoja, ką reiškia ne tik sudaryti valgiaraštį pagal keliamus reikalavimus, bet ir tikslią kiekvieno patiekalo receptūrą, kitaip dar vadinamą technologinę kortelę, kurioje gramų tikslumu turi atsispindėti produktų maistinė ir energetinė vertė, tai yra baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis, produkto kaloringumas. Taip pat privalo būti aprašytas tikslus technologinis procesas.
Kiekvienas patiekalas turi savo technologinę kortelę, dienai būna paruošta 20–30 technologinių kortelių. Net ir pati paprasčiausia arbata būna apskaičiuota ir turi technologinę kortelę. Be to, reikia itin tiksliai, pagal valgančių vaikų skaičių užsakyti produktus dvylikai lopšelio-darželio skyrių, sužiūrėti, kad viskas, kas užsakyta, pasiektų adresatą. Būna, kad vieno ar kito produkto tiekėjas tiesiog neturi, tuomet tenka ieškoti, kuo jį pakeisti, perdaryti technologines korteles, nes pakeitus produktą „pabėga“ patiekalo maistinė ir energetinė vertė. O kur dar visos viešųjų pirkimų procedūros, sąskaitos.
„Mes esame švietimo įstaiga, pagrindinis mūsų tikslas – vaikų ugdymas, tad apie ugdymą ir turėtume daugiausia kalbėti, stengtis, kad jis būtų kuo geresnis, kad vaikai darželyje jaustųsi saugūs. Tačiau pastebiu, kad vaikų ugdymas kaip ir nueina į antrąjį planą, o mes daugiausia kalbame, aiškinamės apie buitinę veiklą. Tampame savotiška ligonine“, – kalbėjo B. Dičiūnienė.
„Atsiprašome, kad maitiname sveiku maistu“
Maitinimo organizavimo koordinatorė Jurgita Bačkieriene sako, kad sulaukia tėvų klausimų, kodėl valgiaraštyje atsiranda vienokie ar kitokie jiems neįprasti patiekalai, kurių vaikai nelabai nori valgyti.
Kalbamės, aiškinamės ir dažniausiai prieinama prie vieningos nuomonės. Visokių tų klausimų tėvams kyla.
„Tarkime, kodėl nededame grietinės į sriubas. Bet įdėję grietinės mes prarastume dienos meniu augalinės kilmės patiekalą, o jis privalo per dieną būti bent vienas. Lengviausia tai įgyvendinti gaminant sriubą. Sriubos tikrai skanios ir be grietinės, ir be aliejaus.
Tėvai stebisi ir teiraujasi, kodėl prie varškės apkepo patiekiame paprikos lazdelių. Dėl to, kad išlaikytume dienos daržovių normą. Tėvai piktinasi, kam tų rukolų, kam tų sultenių, bet matome, kad mažiukai jau įpranta prie tokio maisto, tiesia rankytes ir ragauja. Ima rankutėmis ir tą brokolį valgo, ir morką triauškia. Reikia tik įprasti, pamėgti. Pastebime, kad yra vaikučių, kurie visiškai nemoka valgyti sriubos, nesusigaudo, kas tai yra. Vadinasi, namuose sriubos visiškai nevalgo, bet juk sriuba sveika“, – kalbėjo J. Bačkierienė.
Pasak maitinimo organizavimo koordinatorės, maistas tikrai nepasikeitė drastiškai, vieningas maitinimas Marijampolės lopšelio-darželio skyriuose jau taikomas metus, bet ir prieš tai būta reikalavimų, kad maistas būtų sveikas. „Tėvai priekaištauja: „Mūsų vaikas nevalgo“. Ką mums atsakyti? Atsiprašome, kad maitiname jūsų vaiką sveiku, subalansuotu, kiekvieną dieną gaminamu šviežiu maistu“, – sakė J. Bačkierienė ir atkreipia dėmesį, kad visa tai dienai kainuoja tris eurus.
Maitinimo organizavimo koordinatorės teigimu, darželiui privalu laikytis nustatytų reikalavimų, yra higienos normos, ministro įsakymu apibrėžtos tvarkos. Kaip darželis to laikosi, prižiūri, nuolat tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Visuomenės sveikatos centras.
Pasak dietistės Indrės Petukauskaitės, kiekvienam patiekalui pagaminti paruošta technologinė kortelė, kurioje maisto produktai nurodyti gramais, pateiktas gamybos procesas ir tu negali nieko keisti. Negali pripilti dar penkių gramų vandens, nesvarbu, jog tau atrodo, kad to tikrai reikia. Tikrindama VMVT to nežiūri. Kiek parašyta, tiek privalo būti įdėta. „Improvizacijų būna minimaliai ir tos su mūsų žinia, nes juk varškė varškei nelygu, miltas miltui, net cukinijos skirtingos“, – apie sudėtingus, netgi, sakyčiau, biurokratinius reikalavimus vaikų maisto gamybai pasakojo dietistė I. Petukauskaitė.
Alergiškiems vaikams – atskiras meniu
I. Petukauskaitė pasakoja, kad dar vienas didelis iššūkis – maistą pritaikyti alergiškiems vaikams. Tėvai nenori patys pagaminti ir atnešti į darželį maisto, kurį galėtų valgyti jų vaikas, reikalauja, kad pasirūpintų ugdymo įstaiga, o tai labai sudėtinga. Kiekviename darželyje yra bent po penkis, šešis kai kuriems maisto produktams alergiškus vaikus. Alergijos skirtingos. Vienas cukinijai alergiškas, kitas pieno produktams, trečias žuviai. Kiekvienam privalu kurti naują technologinę kortelę, atskirai užsakyti maisto produktus. Jeigu vaikas alergiškas pieno produktams, turi iš visos dienos meniu eliminuoti produktus, kur gali būti pieno“, – pasakojo darželio dietistė. Taip pat alergiškiems vaikams privalo būti atskiri indai, reikia žiūrėti, kad darželio darbuotojos jų nesumaišytų. Tad tų rūpesčių tikrai daug.
Pasak I. Petukauskaitės, kiekvieną dieną sukuriamos bent kelios naujos patiekalo technologinės kortelės. Glaudžiai bendradarbiaujama su darželio skyrių virėjomis, kurios ir siūlo patiekalus, ir dalijasi įžvalgomis, kokio maisto vaikai nelabai nori, kuo jį reikėtų pakeisti. „Daug kas net nenumano, kad sukūrę naujo patiekalo receptą, mes jį pirmiausia išbandome namuose. Virėjos eksperimentuoja, žiūri, ar patiekalas bus skanus. Štai bananiniai sausainiukai, 12 darželio skyrių juos kepė ir visiems skirtingai pavyko. Tėvai skundžiasi, kad neatsižvelgiama į jų nuomonę. O mes sakome, kad labai atsižvelgiame, bet maisto produktų maistinė ir energetinė vertė privalo atitikti visas normas“, – aiškino dietistė.
Pasak specialistės, būna taip, kad pusryčius pagal patiekalų maistinę vertę sureguliavus tinkamai, pamatoma, kad kažkokių medžiagų trūksta. Tuomet iš naujo tenka sudaryti dienos meniu, kad maistinė energetinė vertė atitiktų reikalavimus. „Kai mūsų klausia, kodėl jūs prie varškės apkepo patiekiate paprikų lazdeles, aiškiname, kad taip darome norėdami išlaikyti reikalavimus maistui. Jeigu saldu, šalia turi būti daržovė.“
Pasak I. Petukauskaitės, yra nustatytos normos, kiek per dieną vaikas privalo gauti daržovių, kiek vaisių, kiek mėsos ir pieno produktų.
Darželio direktorė B. Dičiūnienė sako, kad mitybos organizavimo specialistės turi daugybę idėjų, kaip išlaikant reikalavimus, pagaminti vaikams maistą, kurį mažieji norėtų valgyti. „Ir sausainius, ir duoną galėtume kepti, net ir picas su sveikais produktais, tik prašome laiko prieiti iki šio proceso, kad nereikėtų nukreipti jėgų į bereikalingus darbus, pasiaiškinimus“, – kalbėjo įstaigos vadovė. – Mums labai svarbu bendradarbiauti ir draugauti su vaikų tėvais, norime, kad jų požiūris keistųsi, siekiame tobulinti maitinimą, tik prašome laiko. Jo reikia visoms naujovėms, nepamirštant, kad privalome vadovautis dokumentais, teisės aktais.“
Komentarai nepriimami.