Galite klausytis ir straipsnių garso įrašų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė teisės aktų projektus, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą ir teikia juos visuomenei svarstyti. Pataisomis siekiama didinti sistemos patrauklumą ir lankstumą, užtikrinti savanorišką dalyvių įsitraukimą ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Pagrindiniai siūlomi pokyčiai
Jeigu parengtoms pataisoms būtų pritarta, dalis kaupiančiųjų galėtų nutraukti kaupimą antroje pakopoje nesulaukę pensijos amžiaus. Tai būtų įmanoma trimis atvejais: pirma – kai asmeniui išduodamas siuntimas paliatyviosios asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; antra – kai kaupiantysis serga sunkia nepagydoma liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą; trečia – kai asmeniui nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas (anksčiau netektas darbingumas).
Pensijų kaupėjams vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį siūloma leisti atsiimti 25 proc. savo įmokomis sukauptų lėšų, neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu. Dar viena sąlyga – 3 proc. nuo išmokamos sumos reikėtų pervesti Pensijų anuitetų fondui.
Žmonės, kuriems iki pensijos amžiaus liko 5-eri metai arba mažiau, galėtų atsiimti visą sukauptą savo turtą neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu šio turto dydis sudaro 50 proc. ar mažiau nuo sumos, kai būtina įsigyti pensijų anuitetą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. centralizuota anuitetų teikėja yra „Sodra“. Privalomoji anuiteto įsigijimo riba yra 10807 eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikia įsigyti, jeigu sukaupta bent 10807 eurų suma. Jeigu sukaupta 5403 eurų ar mažiau – mokama vienkartinė išmoka. Šie pinigai yra paveldimi. Jei sukaupta 5404–10807 eurų – mokamos periodinės išmokos. Kai pasibaigia pinigai, pasibaigia ir išmokos.
Automatiškai nebus įtraukiami
Atsisakoma automatinio įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą. Įtraukimas bus pakeičiamas kasmetiniu žmonių iki 40 metų informavimu, kad galima savanoriškai kaupti lėšas pensijai su valstybės pagalba.
Šiuo metu kaupimą per visą gyvenimą galima stabdyti tik 12-ai mėnesių, o po reformos planuojama, kad stabdyti įmokas būtų galima tiek kartų, kiek reikia.
Kartu siūloma keisti apskaičiuojamą ribą, nuo kurios privaloma įsigyti anuitetą. Dabar ši riba siekia 10807 eurus – jei asmuo tiek sukaupė, jis privalo įsigyti pensijų anuitetą. Pakeitus formulę kitąmet ši riba padidėtų iki 14861 euro, ji būtų perskaičiuojama kasmet. Ribos apskaičiavimas būtų susietas su vidutine socialinio draudimo pensija šalyje, vidutine tikėtina gyvenimo trukme nuo senatvės pensijos amžiaus ir pensijų anuitetų finansavimui bei administravimui apskaičiuotų mokesčių.
Jeigu žmogus sukaupė mažiau nei suma, nuo kurios reiktų įsigyti anuitetą, tuomet sukaupti pinigai galėtų būti išmokami vienkartine išmoka. Po reformos nebeliktų privalomo periodinių išmokų mokėjimo, periodiškai išmokos galėtų būti išmokamos tik tuomet, jei to pageidauja kaupiantysis.
Ketinama nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d., per kurį kaupiantieji apsispręstų, ar norės toliau kaupti, ar trauktis iš sistemos. Jei dalis žmonių nutartų trauktis, jie galėtų atsiimti savo įmokėtas lėšas su teigiama arba neigiama grąža neapmokestinus gyventojų pajamų mokesčiu, o iš valstybės arba „Sodros“ biudžeto pervestos pajamos būtų grąžinamos „Sodrai“ ir virstų įmokomis, kurios padidintų socialinio draudimo pensijos individualią dalį.
Norint, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas projektas įsigaliotų, jam dar turi pritarti Seimas.
Šiuo metu gyventojai antroje pensijų pakopoje kaupia mokėdami 3 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybė iš valstybės biudžeto.
„Suvalkiečio“ redakcija kalbino Marijampolės gyventojus – verslininkus, ekonomistus, istorikus, ką jie galvoja apie pensijų kaupimą, ar kaupia senatvei, kaip vertina SADM siūlomas pataisas.
Jolanta – ekonomistė, finansininkė:
– Šiuo metu esu sustabdžiusi kaupimą antroje pensijų pakopoje. Kaupti papildomai pensijai susigundžiau išgirdusi, kad sukaupti pinigai bus paveldimi. Pagalvojau, kad vaikams bus parama ir įmokėti pinigai nepradings, kaip kad nutinka su „Sodros“ pensija, jeigu žmogus miršta pakankami anksti, nors mokesčius per visą gyvenimą mokėjo nemažus.
Sustabdžiau kaupimą antroje pensijų pakopoje prieš kokius ketverius penkerius metus, nes nusivyliau, praradau pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema. Pagrindinė priežastis – neaiški investicijų grąža ir tai, kad negali sukauptų pinigų kada nori atsiimti. Net išėjęs į pensiją. Čia – didžiausias minusas. Man atrodo, kad tokia sistema žmogų apgauna, nes sukaupti pinigai nuvertėja, jie neindeksuojami, o net ir sulaukus pensijos, visos sumos, jeigu ji didesnė kaip 10 tūkstančių eurų, šiuo metu negrąžina. Aš esu sukaupusi per 10 tūkstančių eurų ir nors šiuo metu nekaupiu, sukauptų pinigų pagal dabar galiojančią tvarką negaliu atsiimti, nes iki pensijos dar geri dešimt metų.
Nepritariu pensijų fonduose sukauptų pinigų grąžinimui mažomis išmokomis kas mėnesį. Tai, kad tau grąžindami tavo sukauptus pinigus kas mėnesį išmoka po 40 ar 50 eurų, nieko nekeičia. Pinigai tiesiog išsimėto. Nepajunti jų svorio. Jeigu galėčiau pasiimti visą sukauptą sumą, tarkime, apie 16 tūkstančių eurų, galėčiau juos kur noriu investuoti. Tai mano pinigai ir mano pasirinkimas. Tegul atskaito tą skatinamąją valstybės biudžeto įmoką, procentą ar du, bet atiduoda tai, kiek aš įmokėjau. Nors tai nebūtų teisinga, juk mano sukauptais pinigais investicinė bendrovė naudojosi, pinigai man nuvertėjo, tad tie keli procentai būtų kaip kompensacija už nuvertėjimą.
Savo vaikams patariau nekaupti senatvės pensijai, užtenka, kad mes su vyru jau įsisūdėme. Trūksta kaupimo sistemoje stabilumo ir aiškumo. Manau, kad jaunam žmogui, kuris po 20–30 metų išeis į pensiją, daug labiau apsimoka atsidėti kas mėnesį į savo sąskaitą po 50 ar 100 eurų ir paskui juos investuoti, kur jis nori. Galimybių dabar yra įvairių. Tinkamai investavę vaikai pasirūpintų savo ateitimi. O kaupimas pensijų kaupimo fonduose rizikingas, gerai, jeigu pinigus valdančio fondo investicija bus sėkminga, o jeigu ne, niekas už tai neatsakys.
Rimvydas, istorikas:
– Senatvės pensijai kaupiau ne taip ir trumpai. Sukaupiau daugiau kaip dešimt tūkstančių eurų, bet prieš dvejus metus išėjęs į pensiją sužinojau, kad sukauptos sumos atsiimti negaliu, nebent įrodyčiau, jog esu prie mirties. Tada gal susimylėtų grąžinti mano pinigus. Teko išsipirkti anuitetą. Kas mėnesį papildomai prie pensijos gaunu 47 eurus. Jie manęs nešildo. Su dabartinėmis kainomis tokia suma nieko nereiškia. Juokauju, kad gaudamas kas mėnesį po 47 eurus, turėsiu ilgai gyventi, kol visą sukauptą pensiją atsiimsiu. Tai didelė neteisybė. Antrą kartą tikrai nesirinkčiau dalyvauti pensijos kaupime.
Tikėjau, kad mūsų valdžia išmintingai elgsis su gyventojų sumokėtais pinigais. Deja. Nesuprantu, kodėl išėjęs į pensiją negali atsiimti visos sukauptos sumos, juk kai kalbino dalyvauti šioje programoje, buvo akcentuojama, kad pinigus atsiimsime sulaukę senatvės pensijos. Pirkau automobilį lizingu, iš banko skolinausi pinigų, kas mėnesį moku paskolą ir priskaičiuotas palūkanas, man išeina daugiau kaip 300 eurų, bet negaliu pasiimti sukauptų pinigų ir padengti paskolą. Atrodo, kaip pinigų nacionalizavimas.
Aš irgi norėčiau valdyti tokį fondą: išmoku žmonėms po penkiasdešimt eurų, o kitus investuoju, kur noriu.
Manau, kad žmonės norėtų kaupti pensijai, sistema turi būti patraukli ir aiški. Turi tiksliai žinoti, kad panorėjęs gali nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptus pinigus.
Karolis, verslininkas:
– Pensijai antroje pakopoje nekaupiu ir neplanuoju to daryti dėl to, jog noriu pats valdyti savo investicijas ir jas nukreipti ta linkme, kuri man atrodo finansiškai patraukliausia ar aktualiausia tam tikrame gyvenimo etape. Pavyzdžiui, šiuo metu dar neturiu nuosavo būsto ir kas mėnesį moku buto nuomą.
Stengiuosi kuo greičiau susitaupyti pradiniam būsto įnašui, tačiau mėnesiniai atskaitymai į pensijų fondą sudarytų apie pusantro šimto eurų kas mėnesį ir lėtintų mano taupymą nuosavam būstui. Taip pat manau, kad pats tiesiogiai investuodamas į savo pasirinktų įmonių akcijas galėčiau gauti didesnę grąžą arba bent jau neturėčiau papildomai mokėti jokiam fondų valdytojui ir galėčiau bet kada panaudoti sukauptą sumą savo nuožiūra. Dėl šios priežasties mieliau pats tiesiogiai kas mėnesį investuoju į akcijas po kelis šimtus eurų, o sukauptą sumą vėliau panaudosiu kaip pradinį įnašą nuosavam būstui įsigyti.
Gal tai skamba netoliaregiškai, tačiau šiuo metu man svarbiau greičiau įsigyti nuosavą būstą ir nebemokėti už nuomą nei kaupti pinigus pensijai, kurios galiu ir nesulaukti.
Atsižvelgdamas į tai, labai teigiamai vertinu planuojamus antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčius, kurie žmonių priverstinai nebeįtrauktų į kaupimą, o jau dalyvaujantiems jame leistų pasitraukti.
Eksperto komentaras
Romualdas MAKAUSKAS, inžinierius-ekonomistas, bankininkas, buvęs „Hermis“, Vilniaus, SEB bankų Marijampolės filialų vadovas:
Galite klausytis ir straipsnių garso įrašų
– 2004 metais Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, leidžianti kaupti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos privačiuose pensijų fonduose. Projektas startavo man dirbant SEB banko Marijampolės filialo valdytoju. Mes platinome šį produktą, nebuvo net minties, kad dirbantieji banke galėtų nedalyvauti pensijų kaupime. Be abejo, aš irgi dalyvavau. Dabar esu pensijoje, gaunu anuitetą, kitaip tariant išmoką.
Praėjus dvidešimčiai metų, jau galime vertinti pensijų kaupimo sistemą.
Dabar akivaizdu, kad pradėjus veikti pensijų kaupimo sistemai, gyventojai buvo skatinami kaupti pensijų fonduose, bet kaip bus su išmokomis, niekas nežinojo, niekas negalvojo ir niekam tas nerūpėjo. Svarbu buvo pinigus susirinkti. Akivaizdu, kad privačių pensinių fondų atsakomybė ir tada, ir dabar – nulinė. Jie susirenka pinigus, investuoja. Jeigu viskas gerai, gauni grąžą, jeigu nepasisekė, tavo pinigus, pavyzdžiui, pralošė, negauni, bet pensijų fondai atsakomybės už tai neneša. Pasigendu atsakomybės, kas bus su žmogaus investuotais pinigais.
Kitas neigiamas dalykas, kad privačiuose fonduose sukauptos lėšos neindeksuojamos. Pavyzdžiui, nuo mano išėjimo į pensiją prieš septynerius metus, „Sodros“ pensijos dalis per šį laikotarpį man išaugo daugiau negu dvigubai. O iš anuiteto, pensijų fondo – aš kaip gavau prieš septynerius metus kas mėnesį 110 eurų, lygiai tiek pat gaunu ir dabar. Pensiniai fondai neindeksavo pinigų. Pensijos indeksuojamos, didinamos, o pinigai esantys pensiniuose fonduose – ne. Pensiją kaupusiam žmogui tai – nuostolinga. Infliacijos nuvertėjimas labai pasijaučia. Pensiniai fondai turėtų indeksuoti sukauptus pinigus, kitaip pas juos tikrai niekas neis, žmonės nekaups.
Vertindamas dabartinę situaciją iš šiandienos perspektyvos, jeigu aš gaučiau vidutinį atlyginimą, nedalyvaučiau kaupime, nes neįžvelgiu naudos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas – gyvename labai nenuspėjamame pasaulyje, matome, kaip akcijų rinka tai kyla, tai krinta, Amerikoje akcijų vertė smuko, o mūsų pensijų kaupimo pinigai investuoti turbūt 50–70 proc. į Amerikos įmones. Be abejo, akcijų vertė paskui vėl atsistatys, tai kažkas išloš, kažkas praras.
Antras dalykas – žiauri infliacija. Matome, kad euro vertė šiandien lygi vienam litui, o kartais dar ir mažiau. Tad koks rezultatas? Tarkime, aš iš pensijų fondų atsiimu tą savo sukauptą pinigėlį po dvidešimt metų. Kokia jo vertė? Prieš dvidešimt metų, ką galėjai nupirkti už 10 ar 20 tūkstančių, ir ką galiu dabar. Galvoju, jau geriau aš turėsiu tą pinigą šiandien, o ne svarstysiu užaugs ar neužaugs akcijų rinka.
Mano galva, šiandien pensijų kaupimo perspektyva gyventojų tikrai nevilioja. Patraukliau būtų, jeigu į pensiją išėjęs žmogus iš karto galėtų sukauptus pinigus pasiimti. Gal ta sumelė bus keli tūkstančiai, gal keliolika, bet jis atsiims, ką per visą gyvenimą taupė ir kur norės, ten pinigus dės. Dabar atsiiminėdamas kas mėnesį po 50 eurų žmogus supranta, kad jo santaupas suvalgo infliacija. Taigi infliacija, nenuspėjamas pasaulis, akcijų rinkos šokinėjimai – būtent šie dalykai nedaro kaupimo patraukliu. Ir kuo toliau, tuo labiau pasaulis bus nenuspėjamas.
SADM parengtus siūlymus iš esmės vertinu teigiamai, pasiūlymų iš Vyriausybės labai laukėme. Gerai, kad yra projektas leisti pensinio amžiaus sulaukusiam žmogui dalį sukauptos pensijos atsiimti, kad kaupimą galima nutraukti, kad žmogus nebus automatiškai įtraukiamas į kaupimą. Pristatoma daug lankstesnė sistema. Taip ir reikia – šiandieniniame pasaulyje žmogui reikia palikti spręsti pačiam, kaip elgtis.
O dėl to, ką kalba, kaip visuomenę gąsdina pensijų fondų valdytojai, galiu pasakyti tik tiek, kad kiekvienas skambina iš savo varpinės, jie iš to nori daryti ir daro didelį verslą.
Komentarai nepriimami.