Kalvarijos centre naujam gyvenimui kelsis liūdnas pastatas ant kalvos
Tik įvažiavus į Kalvariją, dėmesį patraukia vienoje iš pagrindinių miesto gatvių aukštai ant kalvos stūksantis pastatas. Kalvarijiečiai žino – tai kirchė, neveikiantys evangelikų-liuteronų maldos namai, o susidomėjusiems turistams, tarsi pasiteisinant, kodėl toks iškilus pastatas nenaudojamas, būdavo paaiškinama, kad tai – kultūros paveldo objektas, turintis savo šeimininkus.
J. Dailidės, Vilkaviškio gatvėse bus draudžiamas krovininio transporto eismas
Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisija svarstė gyventojų, įstaigų prašymus dėl eismo organizavimo mieste ir kaimiškose vietovėse.
„Nebuvo srities, kuri jo nedomintų“
Tai – apie Juozą Bernardą Tumą, kurį daugybė marijampoliečių žino kaip dailininką, pedagogą, pirmąjį ilgametį Dailės mokyklos direktorių. Tai – jį gerai pažinojusios bičiulės, kurios šaknys Marijampolėje, publicistės, poetės, redaktorės Perpetua Dumšienės žodžiai, įsipynę į popietės, skirtos J. B. Tumo 90-osioms gimimo metinėms, prisiminimų, spalvų ir muzikos prisodrintą paveikslą. Labai šviesų, nors už langų siautėjo balandžio pūga…
Kur dėti nemadingus batus ar suplyšusias kojines?
Kam atiduoti „šimtą metų“ nevilkėtą vyrišką kostiumą? Ar vestuvinius blizgančiais drugeliais puoštus batelius, avėtus tik tą dieną? Arba seną patalynę? Ar kas nors pasaulyje atkreips dėmesį į mano dėvėtą, dar visai gerą, bet iki negalėjimo nusibodusį megztinį? O kur dėti visai gerus vaikiškus drabužėlius, kurių mažieji nespėja sudėvėti, nes išauga? Klausimų kyla, tiesa?
Komentarai nepriimami.