Hemorojus yra viena dažniausių proktologinių ligų, tačiau aplink ją iki šiol sklando daugybė mitų. Dėl šios priežasties žmonės dažnai delsia kreiptis pagalbos, gydosi netinkamais būdais arba jaučia nepagrįstą gėdą. Norint užtikrinti veiksmingą gydymą ir išvengti komplikacijų, būtina atskirti mitus nuo tikrovės.
Mitas nr. 1: hemorojus atsiranda tik vyresniame amžiuje
Nors dažniausiai ši liga diagnozuojama 45–65 metų žmonėms, hemorojus gali pasireikšti ir daug jaunesniems. Netgi paaugliai ar jauni suaugusieji gali susidurti su šia problema, ypač jei daug laiko praleidžia sėdėdami, turi netaisyklingą mitybą ar patiria lėtinį vidurių užkietėjimą.
Abdominalinės (Pilvo) Chirurgijos gydytojas ir proktologas, Mantas Drungilis teigia, kad: „Hemorojus nėra vien tik „senjorų liga“. Vis dažniau diagnozuojame šią būklę jauniems, darbingo amžiaus žmonėms. Pagrindiniai kaltininkai – sėdimas darbas ir netinkami mitybos įpročiai.“
Mitas nr. 2: hemorojus praeina savaime
Kai kurie žmonės tiki, kad pakanka truputį pakentėti, ir hemorojus išnyks. Deja, realybė kitokia – be gydymo simptomai dažnai progresuoja. Ankstyvose stadijose galima taikyti konservatyvų gydymą (vaistus, gyvenimo būdo pokyčius), tačiau negydoma liga gali pereiti į pažengusias stadijas, kai prireikia chirurginio gydymo.
Mantas Drungilis priduria: „Pacientai dažnai ateina tikėdamiesi, kad problema „susitvarkys“ savaime. Iš tiesų, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo paprastesnis ir efektyvesnis jis būna. Laukimas tik pablogina situaciją.“
Mitas nr. 3: tik chirurgija gali išgydyti hemorojų
Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę gydymo būdų. Tikrai ne visais atvejais reikalinga operacija. Dažnai pakanka medikamentinio gydymo, dietos korekcijos ar minimaliai invazinių procedūrų (pvz., guminės ligatūros uždėjimo). Operacijos prireikia tik pažengusiose stadijose arba esant komplikacijoms.
„Chirurgija yra kraštutinė priemonė, tačiau dažniausiai problemą galima suvaldyti paprastesniais būdais. Todėl svarbiausia – laiku kreiptis į specialistą“,- teigia Mantas.
Mitas nr. 4: hemorojus – tai gėdinga liga
Vienas pavojingiausių mitų yra įsitikinimas, kad hemorojus yra gėdinga problema apie kurią negalima kalbėti. Dėl šios priežasties daug žmonių delsia kreiptis į gydytoją, o liga progresuoja. Reikia suprasti, kad hemorojus yra tokia pati medicininė būklė kaip ir bet kuri kita liga. Jis neturi nieko bendro su asmens charakteriu ar gyvenimo būdo „klaidomis“.
MANTAS DRUNGILAS, Abdominalinės (Pilvo) Chirurgijos gydytojas ir proktologas.
„Proktologija yra medicinos sritis, o ne gėdos kampas. Aš visada sakau pacientams – kuo anksčiau ateinate, tuo paprasčiau galime padėti. Gėdos čia neturi būti, nes sveikata yra svarbiausia.“
Mitas nr. 5: hemorojus atsiranda tik nuo vidurių užkietėjimo
Tiesa, vidurių užkietėjimas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, tačiau jis nėra vienintelis. Hemorojų gali išprovokuoti ir nėštumas, genetinis polinkis, sėdimas darbas, nutukimas, net intensyvus fizinis krūvis (ypač svorių kilnojimas). Tai reiškia, kad liga yra daugialypė ir neapsiriboja tik vienu veiksniu.
„Pacientai dažnai nustemba, kad hemorojų gali lemti ne tik mityba, bet ir, pavyzdžiui, nuolatinis sunkumų kilnojimas ar nėštumas. Todėl svarbu vertinti visą gyvenimo būdą, o ne tik vieną priežastį“,- reziumuoja Mantas.
Hemorojų gaubia daugybė mitų, kurie stabdo žmones nuo tinkamos pagalbos ieškojimo. Ši liga nėra gėdinga, ji nesusijusi vien tik su vyresniu amžiumi ar užkietėjimu, o gydymas nebūtinai reiškia operaciją. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo lengviau ir greičiau galima išspręsti problemą.
Kaip apibendrina abdominalinės chirurgijos gydytojas ir proktologas Mantas Drungilas: „Svarbiausia – nebijoti kreiptis. Hemorojus yra išsprendžiama problema, o mūsų tikslas – grąžinti pacientui gyvenimo kokybę be skausmo ir diskomforto.“
Komentarai nepriimami.